Sausio 16-ąją šalies sostinėje prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų vykusioje profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų organizuotoje visuotinėje protesto akcijoje prieš žmonių skurdinimą ir nedarbą, verslo žlugdymą, sporto, spaudos ir kultūros naikinimą dalyvavo ir apie 40 plungiškių, rietaviškių: smulkiųjų verslininkų, neįgaliųjų draugijos, pensininkų, slaugytojų, policijos, pašto darbuotojų atstovų, dirbančių pamainomis, tą dieną nedirbusių ir nebetekusių darbo. Iš Plungės ir Rietavo organizuotai autobusu išvyko 36, Vilniuje prisijungė atvykusieji savo automobiliais.
Ankstų penktadienio rytą žvarbokas drėgnas oras priminė 1991-ųjų sausio 16-ąją, kai gedėjome Sausio 13-osios aukų, žuvusių nuo okupacinės kariuomenės tankų už Tėvynės laisvę, ir gausus būrys plungiškių vykome į Vilnių savo Didvyrių palydėti į Antakalnio kapines. Dabar laisvoje Lietuvoje, praėjus 17, 18 metų, pačių išrinktam Seimui, beje, į kurį kaskart papuola vis daugiau nekompetentingų politikų, tenka protesto akcijomis pasakyti Vyriausybei apie šalyje didėjantį skurdą, pernelyg mažus biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, varganas pensijas, o dabar dar ir daugumai eilinių žmonių nebepakeliamą naujų mokesčių naštą.
Tarp šių metų sausio 16-ąją važiavusiųjų į sostinę nebuvo 1991-ųjų sausio įvykių dalyvių. Prieštarauti dėl Vyriausybės vykdomos ekonominės ir socialinės politikos pakilo jaunesnioji žmonių karta. Visų nuotaika buvo prislėgta. Vanda Makarienė iš Užpelių kaimo (Tverų seniūnijos) papasakojo, kad apie rengiamą protesto akciją perskaitė laikraštyje ir iš vakaro atvyko į Plungę, kad galėtų dalyvauti mitinge.
– Aš šioje protesto akcijoje dalyvausiu, pritardama, kad būtina Lietuvos valdžiai priminti mūsų šalies Konstitucijos straipsnius, kuriuose įrašyta,
kad „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei”, protestuodama prieš valdininkų abejingumą paprastam žmogui. Pavyzdžiui, mudu su neįgaliu broliu per 16 metų neatgauname teisėtai priklausančios senelių žemės – jos dalis atmatuota svetimiems, dalis miško – parduota… Kur besikreipiu – niekas nepadeda, rodos, nėra institucijos, kuri nustatytų tiesą, – pasakojo moteris, pasiryžusi vis tiek nenusileisti.
Buvusi AB „Linų audiniai” siuvėja Adelė Gedmontienė, sakė, jog labiausiai neramu dėl vaikų, vaikaičių ateities:
– Dėl pablogėjusios sveikatos teko išeiti į išankstinę pensiją. Dukra dar turi darbo, žentas – bedarbis. Šeima apimta nesibaigiančio nerimo: iš ko gyventi, mokinti vaikus… Mūsų seimūnai viena kalbėjo prieš rinkimus, kitaip elgiasi patekę į Seimą. Baisu dėl to, kas dabar dedasi Lietuvoje… Manau, būtina ginti savo teises, nebenusileisti, – sakė A. Gedmontienė.
– Mokausi neakivaizdiniu būdu, netekau darbo. Tad dabar – bedarbė. Jeigu nepadėtų tėvai, nežinau, kaip reikėtų išgyventi. Neviltis varo į mitingą, reikia už save kovoti, – sakė Renata Galdikaitė.
– Reikia Vyriausybei sutartinai priminti jos priedermę. Nepriklausomoje ikikarinėje Lietuvoje tuometinio Seimo nariai dirbo be atlygio, Lietuvą kūrė, tam skirdami savo lėšų. Ši protesto akcija – tam, kad Vyriausybė pradėtų bendrauti su žmonėmis, – mintimis dalinosi Lietuvos profsąjungų veiklos koordinatorius mūsų rajone Egidijus Liepa.
Pusiaukelėje sutartoje vietoje susitikę su Telšių rajono atstovais, kartu artėjome prie Vilniaus. Mūsų autobusą lenkė greičiau važiavusieji lengvaisiais automobiliais. Ant jų užklijuoti lipdukai, plakatai, pritariantys visuotinei akcijai, rodė, kad susirinks nemažai žmonių. Per radiją išgirdome informaciją, jog lažybų kontora „Triobet” paskelbė lažybas iš pinigų: akcija bus taiki ar kils riaušės? Persmelkė nuojauta, jog norintieji laimėti šias lažybas gali būti suinteresuoti, jog riaušės įvyktų… Tad delegacijos vadovas E. Liepa priminė, jog būtina laikytis profsąjungų organizuojamos akcijos rimties ir programos: 12-12.20 val. – susirinkimas prie Seimo, po to eitynės Gedimino prospektu Vyriausybės rūmų link, 13-14 val. – mitingas prie Vyriausybės rūmų.
Atvykę prie Seimo rūmų, jau radome gausią margaspalvę minią. Iškeltais plakatais ir piešiniais protestuotojai reikalavo didinti minimalią algą, neprivatizuoti strateginių objektų, stabdyti neapgalvotą mokesčių reformą, nekurti naujų ministerijų, nedidinti pridėtinės vertės mokesčių šildymui, knygoms, laikraščiams, visuomeninei spaudai. Tai išsakė tekstai „Lietuvos darbuotojui – europinį atlyginimą”, „Europiečiui – europinį atlyginimą!”, „Pinigus – ne „liūtams”, švietimui!” „Iš valdžios reformų daugiausiai laimi turtingiausieji!” Buvo ir plakatų, raginančių dar apmokestinti orą, bezdalą Seime, keli vyrai nešiojo špygos muliažą su užrašu „Seimo vagims”… Tarp plakatų plaikstėsi į Seimą nepatekusių Nacionaldemokratų ir „Fronto” vėliavos. „Dėl to, kad žmonės priversti šitaip protestuoti, kalta valdžia”,- teigė pastarosios partijos pirmininkas Algirdas Paleckis.
Nesulaukę išeinančių Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, vieni žmonės ėmė skanduoti „Gėda!”, „Valinskai, išeik, baily!”, signalizavo automobilių vairuotojai. Triukšmui pritilus, keistai aktyvių jaunuolių būrys ėmė minią „kaitinti” švilpimu, pradėjo į Seimo rūmus mėtyti sniego gniūžtes. Protestuojančiuosius piktino Seimo rūmuose pro užtrauktas žaliuzes žvilgčiojantys ten esantys asmenys. Vėl imta skanduoti „Gėda!”. Tačiau iš Seimo išėjęs socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas buvo nušvilptas (gal per ilgai laukė?), valdančiosios koalicijos nariui Artūrui Zuokui kliuvo mestas kiaušinis… Tolėliau su žmonėmis bendravęs Seimo narys Vytenis Andriukaitis pripažino, jog labai nemalonu būti Seime, teko nutraukti posėdį. Tad sėkmingiau pabendrauti su taikiais protestuotojais sekėsi, rodos, tik Seimo nariams V. Andriukaičiui, Petrui Gražuliui. Plungiškiai ir rietaviškiai savo rinktų Seimo narių neišvydo.
Pagal numatytą dienotvarkę akcijoje dalyvaujančios miestų, rajonų delegacijos Gedimino prospektu ramiai nužygiavo prie Vyriausybės rūmų. Įgarsintoje V. Kudirkos aikštėje profsąjungų lyderiai Vydas Puskepalis, Artūras Černiauskas, Ramūnas Narbutas priminė ekonominius-socialinius visuotinės akcijos reikalavimus: susirinkta parodyti, kad Sąjūdžio Lietuva nemirė po Sąjūdžio laikų, kad net pasaulio finansinės, šalies ekonominės krizės sąlygomis biudžeto problemos negali būti sprendžiamos mažiausias pajamas gaunančių žmonių sąskaita. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, pritardamas, kad mokesčių negalima didinti tokiais kaip dabar tempais, piktinosi ir dabartinės valdžios nepagarba žurnalistams, kultūros darbuotojams: „Mus išvijo iš valdžios koridorių… Praėjusią savaitę išgirdome, kad kultūros darbuotojai tegul dirba batsiuviais arba vairuotojais, jeigu nesugeba išgyventi iš kultūros ir meno. Tada, kai taip atsitiks, kai batsiuviams reikės eiti diriguoti orkestrui, o klounai bus Seime, bus labai didelis cirkas”, – piktinosi D. Radzevičius.
Mitingo dalyviams perskaityta profsąjungų vadovų parengta peticija. Skambant pažįstamai muzikai „Bunda jau Baltija”, mitingas baigėsi net šiek tiek anksčiau negu buvo jam gautas leidimas – iki 14 valandos.
Pasirodo, tuo laiku, kai V. Kudirkos aikštėje dar vyko mitingas, akmenimis pradėti daužyti Seimo rūmų langai. Ėjusieji iš mitingo link Baltojo tilto pro Seimą matė, kaip įsisiautėję riaušininkai lupo plyteles nuo Seimo fontano ir mėtė į Seimo langus, svaidė atsineštus butelius. Seimas jau buvo pradėtas ginti ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis…
Ar to buvo galima išvengti? Vienų nuomone, jeigu iš pat pradžių Seimo nariai, jo Pirmininkas būtų išėję pasikalbėti su žmonėmis, pripažinti, jog padaryta klaidų, to nebūtų atsitikę. Kitų nuomone, kažkam buvo naudinga pakenkti profsąjungoms. Suniokota valstybės turto, kuris bus atstatomas iš mokesčių mokėtojų lėšų. Tačiau esą visuotinė akcija buvo reikalinga, nes valdžia jau atvirai ir arogantiškai pradėjo tyčiotis iš žmonių.
– Argi normalu, kad vyrai turime dirbti užsienyje, o žmonos dėl vaikų lieka vargti čia? – klausė vairuotojas Alvydas Stonys.
– Pradžia gera. Reikia protestuoti. Tik riaušių nereikėjo. Jas kažkas išprovokavo. Vasario 3-iąją dalyvausiu smulkiųjų verslininkų rengiamoje akcijoje. Jeigu valdžia ir dar nereaguos, akcijos planuojamos ir vasario 5-ąją, ir 10-ąją, – sakė Algirdas Katkus.
Mūsų šalies profsąjungų viešas protesto akcijas, kurias sukėlė krizė ir pasitikėjimo nekelianti neoliberali Vyriausybės politika, palaiko Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC). Apie tai sausio 14-ąją pranešė ETUC ir Europos profesinių sąjungų tarybos (PERC) generalinis sekretorius John Monks.
