„Imkit, direktore, šluotą ir vykit tuos statybininkus lauk“

Pernai birželį, kai buvo pasirašyta Plungės rajono savivaldybės administracijos pastato renovacijos rangos darbų sutartis, visi tikėjosi, kad 2014-aisiais, per Miesto šventę, vyksiančią birželio 21-22 dienomis, vadinamieji baltieji rūmai jau švytės kitomis spalvomis. Darbų pabaiga buvo numatyta birželio 21-ąją, ne paslaptis, jog prie šios dienos ir Miesto šventės data buvo šiek tiek „pritempta“. Savivaldybės vadovams išties norėjosi, kad tądien ir gyventojai, ir iš užsienių suvažiavę svečiai pasidžiaugtų sublizgintu svarbiausiuoju miesto pastatu. Deja… Šventė jau lipa ant kulnų, o baltuosius rūmus dar puošia ne naujos spalvos, o… pastoliai.

Miesto šventei – nieko nebus
Kaip jau minėjome, Savivaldybės administracija rangos darbų sutartį su konkursą laimėjusia UAB „Plungės lagūna“ pasirašė 2013 metų birželio 21 dieną. Tiesa, daugelio darbų ėmėsi ne pagrindinis rangovas, o jungtinis partneris AB „Sidona“. Beje, žodis „ėmėsi“ šiuo atveju, rodos, nelabai tinka. Labiau tiktų kitas – tempė. Mat, kaip sakė „Plungės“ kalbinta Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, nors sutartis pasirašyta anos vasaros pradžioje, realiai darbų imtasi tik šių metų pradžioje. „Ta pati įmonė renovavo ir Alsėdžių vidurinę mokyklą. Ten jie vėlavo, todėl, aišku, kol nebaigė vieno objekto, negalėjo pradėti kito – Savivaldybės administracijos pastato“, – sakė direktorė. Žodžiu, praėjusi vasara ir ruduo nuėjo šuniui ant uodegos, nors tiek daug buvo galima nuveikti. Tad nieko keisto, kad iki šiol statinys pastoliais „padabintas“.
Savivaldybės administracijos pastato renovacijos darbai suskirstyti į tris etapus. Pirmasis ir antrasis jau juda į priekį, netrukus startuos ir trečiasis. Pirmasis etapas, kurio metu keičiami langai, durys, šiltinamas fasadas, atnaujinamas šilumos punktas, kaip jau minėjome, finišuoti turėjo birželio 21-ąją. Tačiau, dar nepasibaigus darbų atlikimo terminui, „Sidona“, lyg bandydama užšokti įvykiams už akių, paprašė jį pratęsti dviem mėnesiams, t. y. iki rugpjūčio 21-osios (beje, galimybė pratęsti terminą buvo numatyta ir sutartyje). Šis prašymas reiškė viena – Miesto šventei pastatas dar nešvytės.
Direktorės teigimu, dar neaišku, ar bendrovė spės ir iki tos rugpjūčio 1-osios, nes birželio 9-ąją buvo atlikta tik 60,2 proc. numatytųjų darbų. Ar per pustrečio mėnesio įmanoma įveikti likusius kone pusę darbų? Atsakymas, ko gero, toks: pagyvensim pamatysim. „Jei „Sidona“ būtų laiku – iškart po sutarties pasirašymo – pradėjusi darbus ir siuntusi pakankamą skaičių darbininkų, to pratęsimo tikrai nebūtų reikėję. Jei ir toliau dirbs tokiu tempu, iki rugpjūčio 21-osios tikrai nespės. Na, labai jau susitempti bendrovei reikėtų, savaitgaliais, vakarais dirbti, bet jie nedirba“, – kalbėjo A. Beierle Eigirdienė.
Reikalavimas – kokybė
Direktorę piktina ne tik tai, kad vėluoja darbai, bet ir kokybės stoka. „Aš laikausi tokios nuostatos – jei jau įmonė laimėjo konkursą, tai privalo dirbti – ir kokybiškai, ir atsakingai, ir laiku. O iš jų vis girdime: juk už pigiausią kainą nusipirkote, tai kokius dar reikalavimus keliate. Kas čia per požiūris?! Jei įmonė už pačios nustatytą kainą nesugeba darbų atlikti taip, kaip priklauso, tai, manau, ir konkurse dalyvauti tokiai nereikėtų“, – savo nuomonę dėstė Savivaldybės administracijos vadovė.
Administracijos direktorė pusiau rimtai, pusiau juokais sako, jog antrasis jos darbas dabar – statybos. Anot jos, jei nekontroliuotų proceso, nežinia, kada ir kuo renovacijos darbai baigtųsi. „Mane siutina, kad tai pigesnes statybines medžiagas bandoma prastumti, tai kažkokio darbo nebaigti. Ir vis prikišama, kad darbai pigiai nupirkti. O aš principinga – turi būti taip, kaip nurodyta techniniame projekte, o ne pigiau ir prasčiau“, – sakė A. Beierle Eigirdienė.
Beje, statybinės organizacijos požiūris išties stebinantis. Juolab kad vienas iš bendrovės vadovų – Savivaldybės tarybos narys Vytautas Jonutis. „Negi jam neįdomu, negi širdies neskauda dėl to, kaip atrodys reprezentacinis mūsų pastatas, kiek ilgai tvers atlikti remonto darbai?“ – retorinius klausimus uždavė direktorė.
A. Beierle Eigirdienė neslepia kelianti kokybės ir atsakomybės reikalavimus. Jos manymu, jei jau apsiėmė, įmonė turi imti ir padirbti, o ne, kaip sakoma, gumą tempti. „O koks gali būti darbo tempas, jei būna dienų, kai pastoliais tik du „Sidonos“ vyrai vaikšto?.. Tiesa, tądien, kai vyko Savivaldybės tarybos posėdis ir salėje sėdėjo Vytautas Jonutis, darbininkų ant pastolių buvo kiek daugiau“, – sakė direktorė. Beje, darbininkų kad ir buvo, bet dirbo jie ne itin sparčiai – parūkydami, pasišnekučiuodami, vienas iš jų – be šalmo, kitam bedirbant šalmas nuo galvos šlumštelėjo. Tokios tat tokelės…
Bado streikas? Kodėl?
Direktorė sakė vieną rytą ant Savivaldybės durų radusi užklijuotą plakatą: „STREIKAS BADO!!! AB „Sidona““. A. Beierle Eigirdienės nuomone, šis plakatas adresuotas ne Savivaldybei, kuri su įmone atsiskaito, o darbdaviui – „Sidonai“. „O kada darbuotojai skelbia bado streiką? Manau, tada, kai mokami maži atlyginimai, kai jie nemokami arba gerokai vėluoja. Asmeniškai man teko girdėti, kad „Sidonoje“ atlyginimų problema egzistuoja. Matyt, todėl tie žmonės ir nėra suinteresuoti dirbi ir padirbti“, – samprotavo direktorė.
A. Beierle Eigirdienę ne kartą stebino ir tų žmonių darbo kultūra. Jie visiškai nepaiso to, kad darbuojasi viešosios paskirties objekte, kur vyksta posėdžiai, pasitarimai, lankosi svečiai, gyventojai. Kala mala kada panorėję, kur panorėję, nė su kuo nederindami. „Jie Civilinės metrikacijos skyrių statybinių medžiagų sandėliu buvo pavertę. Aiškinom, kad taip negalima, kad čia vestuvininkai atvyksta, iškilmės, o jiems – nė motais. Be to, kad matytumėte, kiek šiukšlių po darbų palieka…“, – kalbėjo statybininkais nusivylusi direktorė.
Direktorės teigimu, matant tokį statybininkų požiūrį į darbą, jai jau ir valytojų esą gaila – na, kiek galima paskui juos eiti, vis valyti ir darbo nematyti. „Sykį aš tų moterų klausiu, ką su jais daryti? Žinot, o jos man atsakė: „Imkit, direktore, šluotą ir vykit tuos statybininkus lauk.“ A. Beierle Eigirdienė sakė mananti, jog jų atsakymas – ir teisingas, ir išmintingas. Jau ir pačiai ne kartą tokia mintis kilusi, bet…
Kada nors išauš diena, kai pastatas nušvis kitomis spalvomis. Bet kiek nervų tai kainuos direktorei, kitiems Savivaldybės administracijos darbuotojams, valytojoms… Juolab kad perspektyvos tikrai nedžiuginančios, mat rugpjūtį numatoma baigti tik pirmojo etapo darbus. O kur dar antras, trečias? Panašu, jog reikalai užsitęs iki metų pabaigos, tad pasinervinti dar teks ne kartą ir ne du. Belieka, matyt, užuojautą „savivaldybininkams“ pareikšti… O gal rangovai pasitemps ir ambicingiau pažvelgs į problemą. Juk jų rankose – reikšmingiausias Savivaldybės statinys.