Rietavo savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas į posėdį rinkosi balandžio 20-ąją. Be kitų klausimų, politikai išklausė Komunalinio ūkio vadovo metinį pranešimą.
Biblioteka nori pabranginti paslaugas
Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos teikiamų paslaugų įkainiai paskutinį kartą nustatyti 2012 metais. Kadangi brangsta kanceliarinės prekės, didėja patalpų išlaikymo išlaidos, įstaiga prašė padidinti įkainius ir patalpų nuomos kainas.
Komiteto nariai tam neprieštaravo. Jei Savivaldybės taryba pritars šiam sprendimo projektui, skaitytojo bilietas suaugusiajam kainuos 1,80 Eur, vaikui – 0,60 Eur. Vienpusio nespalvoto lapo kopijavimas, spausdinimas įkainotas 0,08 Eur (savitarna) ir 0,10 Eur (kai paslauga bus suteikiama). Spalvoto lapo kopija atsieitų daug brangiau – 1 eurą. Užsukę į biblioteką išsiųsti fakso sumokėtumėte už lapą 0,50 euro (Lietuva) arba 1,50 euro (užsienio šalys).
Tarp bibliotekos teikiamų paslaugų – individualus mokymas dirbti kompiuteriu, naudotis internetu. Tokios paslaugos įkainis – 3 Eur už valandą.
Už patalpų nuomą be aparatūros įstaiga norėtų imti 20 eurų už valandą, su aparatūra – 30 eurų.
Pratęs nuomos sutartį
Lauryno Ivinskio gimnazijoje naikinama 0,5 etato laboranto pareigybės, tad keičiasi Savivaldybės biudžetinių įstaigų etatų skaičius (229,244).
Pasidomėję, kodėl naikinama pareigybė, posėdžiautojai sprendimo projektą dėl etatų skaičiaus tvirtinimo nutarė teikti Savivaldybės tarybai.
Neprieštarauta ir tam, kad iki 2020 metų būtų atnaujinta Savivaldybės ilgalaikio turto nuomos sutartis su VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba dėl patalpų (50 kv. m) nuomos Rietave, Parko g. 8.
Į tarybą be diskusijų „deleguotas“ sprendimo projektas dėl Rietavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo patvirtinimo.
Naujos katilinės rezultatai jau matomi
Metinį pranešimą ir metinę finansinę atskaitomybę politikams pristatė uždarosios akcinės bendrovės Rietavo komunalinio ūkio direktorius Alvydas Rojus.
Pradėta nuo geros žinios: bendrovė finansinius metus baigė turėdama pelno. Gal jis ir nelabai didelis – 9 629 eurai, bet, lyginant su 2014 metais, kai nuostolis siekė 37 890 eurų, ar dar ankstesniais, kai uždirbtas 57 582 eurų minusas, rezultatas itin džiuginantis.
Bendrovės finansinius rezultatus lemia visų trijų padalinių – šilumos ūkio, vandens ūkio ir energetinio – veiklos rezultatai. Ataskaitiniu laikotarpiu nuostolingai dirbo tik vandens ūkio padalinys, kiti du metus baigė turėdami finansinį pliusą.
Iš savo veiklos 2016-aisiais šilumos ūkis uždirbo 450 274 eurus pajamų, arba 7,17 proc. daugiau nei užpraėjusiais metais. Gauta 39 309 eurai pelno.
Ataskaitiniu laikotarpiu dėl šaltesnės žiemos parduota 14,17 proc. daugiau šilumos nei lyginamaisiais – 2015-aisiais – metais. Didelės įtakos pagerėjusiems rezultatams turėjo tai, kad, pradėjus eksploatuoti naująją katilinę, šilumai pagaminti sunaudojama mažiau elektros energijos ir kuro. Sutaupoma ir dėl to, kad jai prižiūrėti reikia mažiau darbuotojų.
Ataskaitoje pažymima, kad įmonių ir gyventojų skolos už suteiktas paslaugas siekė 158 034 eurus. Lyginant su ankstesniais metais, sumos sumažėjo. Įmonės skolas sumoka iki naujo sezono pradžios, su gyventojais situacija sudėtingesnė – 11 vartotojų paduoti į teismą, 37-iems įteikti įspėjimai.
Sumažėjo ir šilumos tinklų nuostoliai. Ankstesniais metais jie sudarė 38,77 proc. nuo pateiktos į tinklą šilumos energijos kiekio, o ataskaitiniu laikotarpiu – tik 22,96 proc.
Vandens ūkis dirba nuostolingai
Vandens ūkis 2016 metais dirbo nuostolingai. Finansinis minusas „užsidirbtas“ keliasdešimt kartų didesnis (31 250 Eur) nei 2015-aisiais (1 097 Eur) ar 2014-aisiais (1 121 Eur).
Vienas iš neigiamų veiksnių – žmonės vandenį vartoja gana taupiai. Geriamojo vandens pardavimas augo neženkliai, nors prie tinklų prijungiama naujų vartotojų. Įtakos veiklos rezultatams turi ir gyventojų skaičiaus mažėjimas.
Pasak A. Rojaus, situacija turėtų pasikeisti, nes atėjo laikas perskaičiuoti penkerius metus galiojusias vandens kainas.
Vartotojams, žinant, kad vandens ūkis dirbo nuostolingai, nesunku nuspėti, kurion pusėn jos bus perskaičiuotos.
Renovacijos administravimas – nuostolių duodanti veikla
Nors energetinis padalinys praėjusiais metais pagal sutartis atliko mažiau darbų, veikla buvo pelninga. Gautas 1 572 eurų metinis pelnas (2015 m. – 2 145 Eur nuostolis).
Energetinio padalinio darbuotojai šalina įrengimų elektros sistemų gedimus, montuoja vandentiekio ir šilumos tiekimo tinklus, prižiūri šilumos punktus, pagal rangos sutartis atlieka įvairius darbus savivaldybės įmonėse. Padalinys atsakingas ir už daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimą. Iš šios veiklos gaunamos pajamos nepadengia sąnaudų. Per 2016-uosius gautas 7 190 Eur nuostolis (2015 m. – 4 062 Eur nuostolis).
Ataskaitiniu laikotarpiu šis padalinys atliko darbų už 88 098 Eur.
Reikėtų kontroliuoti, kur „nueina“ nuotekos
Komiteto pirmininkė Alma Lengvenienė domėjosi, kaip bendrovei sekasi prie tinklų prisijungti naujus vartotojus. Politikei taip pat buvo įdomu, ar tikrinama, kaip su nuotekomis tvarkosi tie miesto gyventojai, kurie turi įsirengę vietines kanalizacijos talpyklas. Kaip kontroliuojama, kur jie išveža tą turinį? Ar vis dar yra vartotojų, vagiančių vandenį?
A. Rojus kalbėjo, kad prievarta žmonių jungtis prie bendrų tinklų neverčia, tačiau pamažu, keičiantis namų savininkams, vis daugiau valdų tampa bendrovės klientėmis.
Pasak direktoriaus, Komunalinio ūkio darbuotojai kas kiek laiko tikrina gyventojų būstuose įrengtus vandens skaitiklius, pažiūri, kad jie nebūtų pažeisti. Renovuotuose namuose sumontuotų skaitiklių rodmenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu. „Jei matome, kad kuris nors namų ūkis nustoja deklaruoti suvartotą vandens kiekį ar jo kiekis ženkliai skiriasi nuo ankstesnio, būtinai pasidomime priežastimi“, – patikino A. Rojus.
Meras Antanas Černeckis pritarė kolegės minčiai, kad reikėtų patikrinti, ar gyventojai, neprisijungę prie bendrų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, turi čekius, įrodančius, kad nuotekos iš talpyklų vežamos į valymo įrenginius. „Jei reikia, į pagalbą ateis Savivaldybės ekologė. Per akciją „Darom“ aptikome visokių neaiškių vamzdžių, gal jie ir iš seniau likę, bet būtina kontroliuoti, kad nuotekomis nebūtų teršiama aplinka“, – sakė Savivaldybės vadovas.
