Artėjančią profesinę šventę – Angelų sargų (policijos) dieną – Klaipėdos apskrities pareigūnai šiemet paminėjo Palangoje. Už teisėsaugos atstovus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje aukotos šv. Mišios, o po jų padėkota pareigūnams už nuopelnus ir nepriekaištingą tarnybą. Tarp apdovanotųjų – Rietavo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas Aurimas Puidokas, kuriam įteiktas medalis „Už ištarnautus metus“.
Kauniečio karjera rutuliojosi Žemaitijoje
A. Puidokas vidaus reikalų sistemoje dirba jau 25-erius metus. Kaunietis savo profesinę karjerą padėjo Žemaitijoje, Šilalėje. Prisimindamas darbo pradžią, pasakojo, kad devynis mėnesius įstatymą ir viešąją tvarką sergėjo patruliuodamas po miestą pėsčiomis ir tik vėliau persėdo į automobilį. Po penkerių metų tarnybos Šilalės rajono policijos komisariate pradėjo žvalgytis geresnių pareigų ir, sulaukęs kolegų siūlymo, įsidarbino apylinkės inspektoriumi Rietavo policijos komisariate. Kaip aptarnaujama teritorija inspektoriui buvo paskirti Tverai – kraštas, iš kurio kilusi jo močiutė. Jaunas pareigūnas greitai įsitraukė į bendruomenės gyvenimą – fotografuodavo miestelyje vykstančius renginius, padėjo prižiūrėti Tverų bendruomenės interneto svetainę, o po kelerių metų tveriškiai jį išrinko bendruomenės pirmininku. Aktyvi bendruomeninė veikla leido inspektoriui ne tik greičiau, bet ir artimiau susipažinti su apylinkės gyventojais, suprasti, kuo gyvena vietiniai žmonės. 2007 m. A. Puidokas tapo geriausiu Lietuvoje apylinkės inspektoriumi, dar du kartus šiame konkurse pelnė trečiąją vietą.
Siekdamas karjeros įgijo teisės ir policijos veiklos bakalauro laipsnį Mykolo Romerio universitete. 2009 m. dalyvavo ir laimėjo konkursą į aukštesnes – vyresniojo specialisto eismo saugumui – pareigas. Į darbą važinėjo iš Tverų, tad svarbiausi jo gyvenimo įvykiai – vestuvės ir vaikų gimimas – susiję su šiuo miesteliu. Prieš trejus metus A. Puidokas tapo Rietavo policijos komisariato vyriausiuoju tyrėju.
Pareigūnas ne kartą skatintas už nepriekaištingą tarnybą, tačiau jo darbu džiaugiasi ne tik vadovybė. Aurimas neslepia, kad niekada gyvenime nepasigailėjo iškeitęs Kauno technologijos universitete pradėtų studijų į mokslus Policijos akademijoje.
„Pareigūno darbas mane „veža“
Esame A. Puidoką kalbinę 2007-aisiais, kai jis tapo geriausiu šalyje apylinkės inspektoriumi. Jaunas pareigūnas žavėjo savo optimizmu, meile darbui ir iš veido nedingstančia šypsena. Prisipažinsime, anuomet pagalvojome, kad sunkus policininko darbas, nuolatinis bendravimas su nusikalsti linkusiais žmonėmis ištrins tą nuoširdžią šypseną nuo pareigūno veido. Buvome neteisūs – ir šiandien, po 25-erių tarnybos metų, vyriausiasis tyrėjas visus pasitinka ir išlydi su šypsena.
Paklaustas, kaip jam pavyko neprarasti optimizmo, prisipažino: „Būna dienų, kai kokie nors įvykiai ar žmonės, su kuriais darbe tenka susidurti, sugadina nuotaiką. Tokiais atvejais stengiuosi galvoti apie kažką gražaus ir geromis mintimis neigiamą energiją paversti teigiama. Bet, jeigu atvirai, pareigūno darbas mane „veža“. Labai patinka tirti internetinius nusikaltimus, analizuoti surinktą medžiagą, „surišti“ surastus galus. Virtualių sukčių ieškojimas atitolina nuo tiesioginio bendravimo su žmonėmis, bet turi savų privalumų – esi priverstas domėtis naujovėmis, išmanyti technologijas ir gerokai pasukti galvą. Pats tyrimo procesas žavi mane, todėl neskaičiuoju darbo valandų ir nesiskundžiu per mažu pareigūno atlyginimu. Svarbiausia, kad dirbu mėgstamą darbą.“
Sunkių minčių atsikrato dirbdamas sode
Jau trečias ruduo, kai A. Puidokas į darbą Rietave važinėja iš Šilalės. 2021-aisiais jis su žmona Evelina, kuri taip pat kaunietė, ir su vaikais Juliumi ir Ignu persikėlė gyventi į mirusios močiutės namą Šilalėje. Pareigūnas kalbėjo, kad, nusivilkęs uniformą, mielai suleidžia rankas į žemę. Sakė, kad fizinis darbas padeda iš galvos išvalyti sunkias mintis. „Sodybos aplinką tvarkau pats – patinka sėti sėklas į vazonėlius, stebėti, kaip jos dygsta, auga. Galvoti, kur kokias gėles sodinsiu, kokias spalvas tarpusavyje derinsiu. Po sėdimo darbo fizinis darbas sode atpalaiduoja. Turime bendrų pomėgių su sūnumis – vienuolikmečiu Juliumi ir šešiamečiu Ignu: kartu pamėtome kamuolį į krepšį, važinėjame dviračiais. Per atostogas visa šeima keliaujame automobiliu“, – pasakojo apie laisvalaikį A. Puidokas.
Į tarnybą važinėja iš Šilalės
Šilalę ir Rietavą skiria maždaug 35 kilometrai. Atrodo, ne tiek ir daug, tačiau jeigu tą atstumą kasdien reikia įveikti du kartus – ryte ir vakare… „Ar neplanuojate palikti Rietavo, ieškoti darbo arčiau namų – Šilalės rajono policijos komisariate, kur ir pradėjote karjerą?“ – paklausėme pašnekovo. A. Puidokas tokios galimybės paneigti neskubėjo: „Gyventi į Šilalę išvažiavome, nes tėtis po mano močiutės mirties labai norėjo, kad išsaugotume jo tėviškę, kad joje gyventų ne svetimi, o savi žmonės. Kelyje kasdien praleidžiu po valandą, kol kas tuo nesiskundžiu… Bet niekada negali žinoti, kaip pasikeis aplinkybės, galbūt pasitaikius tinkamai progai ir grįžčiau dirbti arčiau namų.“
Linkėjimai kolegoms
Prieš baigdami pokalbį, pasiteiravome vyriausiojo tyrėjo, ko jis palinkėtų Rietavo policijos komisariato pareigūnams spalio 2-ąją minimos profesinės šventės proga. „Stiprybės, ramybės, neišsenkančios kantrybės ir, svarbiausia, kad visada išliktumėte ištikimi pasirinktiems idealams – ginti, saugoti, padėti“, – kiek pasvarstęs linkėjimų kolegoms puokštę sukomponavo pareigūnas A. Puidokas.
