Nemalonus kvapas, kuriuo Rietavą ir aplinkinius kaimus smardina uždaroji akcinė bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“, – viena labiausiai įsisenėjusių problemų savivaldybėje. Tą salstelėjusią gaišenos smarvę žino kiekvienas rietaviškis, bet labiausiai nuo jos kenčia Pelaičių kaimo gyventojai. Šalutinius gyvūninės kilmės produktus utilizuojanti gamykla per savo gyvavimo metus ne kartą ėjo iš vienų rankų į kitas, keitėsi jai vadovaujantys asmenys. Vieni jų tikino, kad kvapai į aplinką patenka tik gamybinės avarijos atveju, kiti pripažino, kad, įrangai nusidėvėjus, jų nebesuvaldo, bet visi kaip susitarę traukė vieną ir tą pačią giesmę: „Darome viską, kad smarvės neliktų.“ Ir taip beveik du dešimtmečius… Toks melas žudo, bet atkaklūs pelaitiškiai nepavargo kovoti ir pagaliau įrodė akivaizdžią tiesą – įmonė smarkiai viršija leidžiamą kvapo emisijos normą.
Tarsi mostelėjus burtų lazdele
Ne kartą laikraštyje esame rašę apie Pelaičių gyventojų pastangas prisibelsti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ vadovų sąžinę, įtikinti verslininkus, kad imtųsi priemonių, reikalingų nemaloniam kvapui suvaldyti. Bendruomenė atliko didžiulį darbą: registravo smarvės pliūpsnių atvejus, dalyvavo susitikimuose su bendrovės ir Savivaldybės vadovais, parašė daugybę skundų institucijoms, privalančioms kontroliuoti, kad įmonės, vykdydamos veiklą, laikytųsi keliamų reikalavimų. Pelaitiškių kovą su „pinigų kvapu“ buvo galima prilyginti tik garsiojo Don Kichoto kovai su vėjo malūnais, bet… Ėmė ir įvyko stebuklas – po paskutinio Pelaičių kaimo gyventojų skundo, kurį jie Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) rugpjūčio 12 dieną pateikė per pradėjusią veikti elektroninę sistemą, buvo organizuota operatyvioji kontrolė.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2024 m. spalio 25 d. numeryje (Nr. 82)
