Atrodo, dar taip neseniai Plungė išties buvo klestintis rajonas: sėkmingai veikė pramonės ir verslo įmonės, prieš kaimynus (telšiškius, skuodiškius, šilališkius ir kitus) galėjome pasigirti didesniais atlyginimais, aukštesnėmis nekilnojamojo turto kainomis. O dabar… Viskas gerokai smuktelėję: tūkstančiai socialiai remtinųjų, nedarbas, na, o dirbantiesiems neretai tik vadinamasis minimumas mokamas. Nekokius Plungės savivaldybės skaičius rodo žurnalo „Veidas“ atliktas visų šešiasdešimties savivaldybių reitingas. Jame mes – tik 44-ieji.
Žurnalas „Veidas“ šalies savivaldybes reitinguoja jau ketvirtąjį kartą. Šiemet vertinta ypač išsamiai – atsižvelgiant į 21 kriterijų: skaičiuotas gyventojų pokytis, nedarbo lygis, įmonės, naujos statybos, išasfaltuoti keliai, kiek vienam gyventojui tenka lėšų iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos paramos, užsienio investuotojų, dar atsižvelgta į nusikalstamumo lygį, bibliotekų, kultūros centrų, ikimokyklinių įstaigų, renovuotų mokymo įstaigų skaičių, medicinines paslaugas ir kitus rodiklius.
Jau trečius metus pirmąją vietą reitinge užima Neringos savivaldybė, daugeliu rodiklių pralenkianti ir sostinę, ir kitus didmiesčius. Antrojoje vietoje, nors ir keista, – Kaunas, trečiojoje – Vilnius. Tris paskutiniąsias vietas užima Šalčininkų (58), Kalvarijos (59) ir Pagėgių (60) savivaldybės.
Plungės rajono savivaldybė, kaip jau minėjome, – 44-ojoje vietoje. 2008-aisiais buvome kiek aukščiau – 40. Taigi smuktelėjome, na, o Rietavas, atvirkščiai, buvęs 53-iojoje vietoje, šiemet pakilo į 39-ąją ir lenkia Plungę. Kaimynus telšiškius net minėti pavydu – jie iš 48-osios vietos šoktelėjo net į 16-ąją.
Dar geriau gyvena mažeikiškiai, reitinge užimantys garbingą 10-ąją vietą.
„Veido“ duomenimis, mūsų savivaldybės teritorijoje gyvena 43 044 gyventojai. Liūdna, bet mūsų, kaip ir rietaviškių, po truputį mažėja. Rietavo savivaldybės gyventojų skaičius –
9 837. Nedarbo lygis Plungėje – 16 proc., Rietave – 16,3 proc. Naujų butų ir namų per 2009 metus pas mus pastatyta 52, ties Rietavu šioje eilutėje „puikuojasi“ 0. Taigi statybos nevyksta.
Iš Savivaldybės biudžeto vienam Plungės rajono gyventojui tenka
1 743 Lt (pavyzdžiui, Neringoje – 5 451 Lt, Birštone – 3 629 Lt), rietaviškiui –
1 843 Lt. Išeitų, kad kaimynai turtingesni. O ką jau bekalbėti apie vienam gyventojui tenkančią ES paramą. Rietavas per metus iš ES struktūrinių fondų sugebėjo paimti tiek, kiekvienam rietaviškiui tektų po 10 323 Lt. Išdalijus ES paramą plungiškiams, kiekvienam išeitų tik po 3 653 Lt. Šioje eilutėje solidžiausi skaičiai puošia Neringos (1 gyventojui – 33 061 Lt) ir Birštono
(20 548 Lt) eilutes. Mažiausiai iš ES „katilo“ teišgriebė kauniečiai – vos po 1 251 Lt kiekvienam.
Plungės rajono savivaldybėje veikia 570 įmonių, Rietavo – 124. Užsienio investuotojams Rietavas nėra patrauklus – užsienio investicijų vienam rietaviškiui tenka vos 41 Lt. Plungė šiuo atžvilgiu pranašesnė – 608 Lt. Čia niekas neprilygsta Mažeikiams – net po
46 760 Lt užsienio investicijų kiekvienam mažeikiškiui.
Nusikalstamumo rodikliai „aukščiausi“ Vilniuje. Čia 100 000 gyventojų tenka 2 211 nusikalstamų veikų. Plungės rajone – 917, Rietavo savivaldybėje – 823.
Kalbant apie kelių būklę, nepralenkiama Visagino savivaldybė – joje, lyg turtingoj užsienio šaly, asfaltuota 100 proc. kelių, Neringos savivaldybėje – 92 proc. Plungės ir Rietavo rodikliai panašūs – atitinkamai 54,51 ir 53,89 proc. Taigi asfaltuota kiek daugiau nei pusė kelių.
Renovuotų mokyklų pas mus – 14 proc., Rietave – 50 proc. Nurodoma, jog Plungės savivaldybėje labai stinga vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, trūkumas – net 1 448, Rietavo savivaldybėje trūksta 44 vietų. Mes turime 20 bibliotekų ir 16 kultūros centrų, Rietavo savivaldybėje – 8 bibliotekos ir 6 kultūros centrai.
Atliekant gyvenimo kokybės savivaldybėse tyrimą, daug dėmesio skirta medicininėms paslaugoms. Nustatytas ir gyventojų sergamumas. Pavyzdžiui, Plungės savivaldybėje
1 000 gyventojų tenka 2 050 susirgimų, Rietave – 1 777. Išeitų, jog rietaviškiai sveikesni. Suskaičiuota ir kiek medikų tenka 10 tūkstančių savivaldybės gyventojų: praktikuojančių gydytojų Plungėje – 19,3, odontologų – 4,2, slaugytojų – 57,4. Rietavo rodikliai prastesni. Pas kaimynus 10 tūkstančių gyventojų paslaugas teikia tik 6,1 gydytojo, 3,1 odontologo ir 43,7 slaugytojo.
Žiūrint į skaičius, akivaizdu, jog medicinos paslaugos prieinamiausios kauniečiams, turintiems 81,8 gydytojo (10 000 gyventojų), 13,3 odontologo ir 107,7 slaugytojo. Solidžius skaičius, žinoma, sąlygoja Kaune įsikūręs medicinos universitetas.
