2020 08 02
Išvakarėse kalbėdamas apie orus Naglis Šulija patikino: kitą rytą bus giedra. Nusprendžiu, kad ryte važiuosiu fotografuoti. Pasiruošiu fototechniką, į „Nikon“ įsuku 500 mm objektyvą. Penktą valandą sėdu į mašiną ir vykstu į klubo medžioklės plotus.
Važiuojant tuoj už Žlibinų, Kantaučių pusėje, pievelėje stirninas vaikosi stirną. Ruja įsibėgėja. Fotografuoti dar truputį tamsoka, tad į žvėrelius pažiūriu per žiūronus.
Už Kantaučių dar pamatau stirną, bet ji nenori pozuoti ir atsukusi užpakalį laukais nurisnoja tolyn. Iš pagrindinio kelio suku į kaimo keliuką ir iš karto avižose išvystu šerną. Mašina nespėja sustoti, kai knislius neša kudašių. Į jį greičiausiai iš automobilio buvo paleistas šūvis, tad spruko į mišką.
Dar kiek pavažiuoju. Saulutė jau išlindusi iš už horizonto, blizga pievose vorų numegzti tinklai. Kai kur nedidelis rūkas. Pievoje pamatau stirniną. Jis niekur neskuba, nebėga, tad pavyksta padaryti neblogą nuotrauką. Peržiūrėjęs ją, nustatau, jog stirninas jau senelis, jam 9–10 metų, rageliai sumenkę, palinkę link suplonėjusio kaklo.
Per keliuką neseniai prabėgta įvairaus dydžio šernų būrio. Sustoju gerai apžiūrėti pėdsakų. Šernų bėgta šuoliais. Tuoj nustatau, kodėl: juos vijosi vilkas – pėdos aiškiausiai matosi. Ko gero, dėl to daugiau toje vietovėje žvėrių ir nepamatau.
Suku link Telšių. Netrukus pievoje regiu stirniną, o prieš jį mano pusėje dvi gervės. Kodėl tik dvi? Ko gero, vaikus bus sučiupęs koks plėšrūnas. Atvažiuoju į tą vietą, kur prieš kelias dienas medžioklėje tykant mačiau du stirninus ir nepasiryžau šauti, nesugebėjau įvertinti amžiaus. Vienas akivaizdžiai buvo jaunas. O antras visai neblogais trišakiais ragais, bet irgi suabejojau dėl amžiaus ir nešoviau. Ir štai šį rytą vėl jį pamatau, nufotografuoju, apžiūriu su žiūronais. Parvažiavęs dar patyrinėju nuotrauką – perspektyvus ir gal tik kokių ketverių metų.
Grįždamas dar keliose vietose mačiau poreles stirnų. Ožiai sekiojo pateles – bus nauja stirnų vada.