Interneto svetainėje www.esparama.lt nurodoma, kad, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrine parama 2007-2013 metams, Plungės rajone jau įgyvendinti ir įgyvendinami 908 projektai. Bendra jų vertė – 279 mln. Lt, ES dalis – net 216 milijonų litų. Šių pinigų dėka tvarkomi keliai, plečiama vandentvarkos infrastruktūra, gerinama sveikatos priežiūros sistema, įgyvendinami turizmo projektai, modernizuojamas verslas.
Gruodžio 1 dienos duomenimis (jie pateikti puslapyje www.esparama.lt), šiuo metu Plungės rajone įgyvendinami 37 ES finansuojami projektai. Iš viso jiems skirta daugiau nei 80 mln. Lt, 74 mln. Lt iš jų – ES struktūrinės paramos 2007-2013 metams lėšos.Patys stambiausi projektai – „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Plungėje“ (I ir II etapai finansuojami atskirai). I etapui įgyvendinti skirta 7,7 mln. Lt (ES dalis – 6,9 mln. Lt), o II – net 26,7 mln. Lt (ES dalis – 23,9 mln. Lt).
Daug skirta ir gatvėms bei keliams rekonstruoti – projektas „Plungės rajono gatvių ir kelių tinklo pirmojo prioriteto objektų rekonstrukcija (I etapas)“ gavo 6,7 mln. Lt (ES dalis – 6 mln. Lt). Didžiulių investicijų sulaukė ir turizmo objektai. Plungės Mykolo Oginskio dvaro sodybos pritaikymui turizmo reikmėms (II etapui) skirta 4,9 mln. litų, visa suma – ES struktūrinės paramos lėšos. Na, o Žemaitijos nacionalinio parko įgyvendinamas projektas „Šaltojo karo muziejaus ir jo aplinkos infrastruktūros įrengimas“ finansuotas dar dosniau – ES skyrė net 5,4 mln. Lt struktūrinės paramos.
Plungės rajono bendrojo lavinimo mokyklos renovuojamos jau seniai, o štai lopšeliai-darželiai daug metų jautėsi nuskriausti. Šiemet, gavus ES paramą, ir šios įstaigos pradėtos tvarkyti. Pavyzdžiui, į lopšelį-darželį „Vyturėlis“ bus investuota 2,2 mln. Lt (ES dalis – 1,9 mln. Lt), solidi parama numatyta ir „Pasakai“ – 1,3 mln. Lt, už kuriuos bus pagerintos pastato energetinės charakteristikos.
Projektus ES struktūrinei paramai gauti rengė Savivaldybės administracija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Žemaičių dailės muziejus, Savivaldybės ligoninė, privačios gydymo įstaigos, UAB „Plungės vandenys“, UAB Plungės šilumos tinklai, verslo įmonės ir t. t. Už gautąsias lėšas, be jau minėtųjų darbų, modernizuota sveikatos priežiūra, tvarkyti lankytini objektai, rekonstruoti kaimo bendruomenėms reikalingi pastatai. Verslininkai ES struktūrinę paramą naudojo darbuotojams apmokyti, verslui plėsti, rinkos paieškai ir kt. Žodžiu, milijoninės lėšos paskirstytos po visą rajoną, jų teko įvairiausioms sritims.
Žaneta PIEPALIENĖ, Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja:
– Mieste ir rajone įgyvendinama daugybė europinių projektų, jų nauda – didžiulė. Ji – ir matoma, ir nematoma. Džiaugiamės žvelgdami į renovuotus, pagražėjusius mokyklų, lopšelių-darželių, kultūros įstaigų pastatus. Bet svarbiausia, kad ateityje jų išlaikymas visiems mums pigiau atsieis – mažiau išleisime šildymui, elektrai. Daugelis vykdomų projektų – teigiami ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu atžvilgiu: pavyzdžiui, įgyvendinę vandentvarkos projektą, nebeteršime Babrungo, Minijos, o kartu – ir Baltijos jūros. Ne mažiau svarbi ir žmogiškoji nauda. Juk, įgyvendinant projektus, reikalinga darbo jėga. Dirba savos įmonės, vadinasi, vietiniai turi darbo, gauna atlyginimus, moka mokesčius. O kur dar kiti projektai, pagal kuriuos plungiškiams buvo rengiami mokymai, tikslinės išvykos į užsienio šalis, skatinamas bendruomenių aktyvumas. Tai, ką gavome kartu su ES struktūrine parama, sunku ir išvardyti.
Violeta PETRAITIENĖ, Nausodžio seniūnijos seniūnė:
– Džiaugiamės, kad mūsų seniūnijoje – Varkaliuose, Kaušėnuose, Noriškiuose – jau baigiamas įgyvendinti vandentvarkos projektas. Iki šiol varkališkiai labai teršė kanalus, nuo kurių sklisdavo smarvė, o sodų gyventojų kanalizacija tekėjo į vadinamosios Plungės jūros vandenis. Dabar viso to nebebus – naudosimės įrengtąja nuotekų surinkimo sistema. Tiesa, kol vyko darbai, kilo šiokių tokių nepatogumų – dėl iškastų, sugadintų kelių. Dabar viskas jau aptvarkyta, o gyventojai laukia, kada galės prie sistemos prisijungti. Daugelis naujovę vertina teigiamai – juk atkris didžiulis rūpestis – ką su nuotekomis daryti. Visus agituosime, kad jungtųsi prie tinklų ir nebeterštų, nebesmardintų aplinkos.
Daumantė KONTAUTAITĖ, Telšių gatvės gyventoja:
– Tikrai smagu, kad pagaliau tapsime civilizuotais žmonėmis. Juk gyvename vienoje iš pagrindinių miesto gatvių, tačiau iki šiol neturėjome nei centralizuoto vandentiekio, nei kanalizacijos, o nuotekos teršė Babrungą. Dar didesnė bėda – geriamasis vanduo. Kadangi gyvename kapinių papėdėje, iš savų šulinių jo gerti negalėjome, o vasarą ir tie šuliniai būdavo tušti. Puiku, kad toks projektas buvo parengtas, kad gautos europinės lėšos, nes Savivaldybė už savo pinigus tokio didžiulio darbo niekada nebūtų atlikusi. Beje, vandentiekio ir kanalizacijos laukėme daugiau nei dešimtmetį. Pagaliau turėsime…
Živilė BIELIAUSKIENĖ, Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėja:
– Šiemet išties daug skirta gatvėms ir keliams rekonstruoti. Dėl ES struktūrinės paramos 2007-2013 metams miesto miegamuosiuose individualių namų rajonuose išasfaltuota nemažai gatvių, asfalto danga paklota ir kelių gyvenviečių gatvėse. Pagerėjo susisiekimo ir eismo sąlygos, pasirūpinta eismo dalyvių saugumu. Ir ekologiškiau – gyventojams nebereikia kvėpuoti dulkėmis, be to, ir automobilių nebeteks duobėtose gatvėse gadinti. Sutvarkytosiose gatvėse viskas padaryta taip, kad bent 20 metų į jas nebereikėtų grįžti. Taigi tai – investicijos į ateitį.
Užs. Nr. K-548
