Plungėje vyko IV Partizanų dainų diena. Paminėtas Plungės kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių choro „Tėvynės ilgesys“ 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejus.
Ketvirti metai rengiama kultūros centro ir choro „Tėvynės ilgesys“ kaimyninių rajonų buvusių tremtinių ir politinių kalinių chorų šventė skiriama žuvusiesiems už Tėvynės laisvę, nelygioje kovoje kritusiems partizanams, tremtyje ir Sibiro kalėjimuose kentėjusiesiems už tai, kad mylėjo savo kraštą, buvo jo patriotai, atminti.
Šventė prasidėjo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje mišiomis už žuvusius ir gyvus partizanus, už Tėvynę Lietuvą ir jos vaikus.
Po mišių kultūros centre Mažeikių choras „Atmintis“, Kuršėnų „Tremties varpai“, Gargždų „Atminties aidai“, plungiškių „Tėvynės ilgesys“ atskirai ir visi kartu padainavo apie skaudų mūsų istorijos tarpsnį bylojančių partizanų, poetų ir kompozitorių sukurtų dainų, kuriantieji paskaitė savo eilėraščių. Plungiškės poetės Rozalijos Valiūnienės-Žibutės eilėraštis buvo skirtas broliui partizanui Stasiui, žuvusiam Magadane, atminti.
Antrojoje šventinio koncerto dalyje skambėjo jubiliato – plungiškių choro „Tėvynės ilgesys“ – dainos, prisiminta,
kas drauge išgyventa per 20 metų.
Chorą subūrė ir jam vadovauja Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokytoja metodininkė Agnietė Lizdenytė. Kolektyvo gimimo diena laikoma ne pirmoji repeticija, bet pirmasis koncertas, vykęs 1989-ųjų vasario 16-ąją. Tąkart jungtiniame meno mėgėjų koncerte grupė vieno likimo plungiškių, kentėjusių įvairiuose Sibiro lageriuose ir kalėjimuose, padainavo dvi toli nuo Tėvynės dainuotas Tėvynės ilgesio dainas. Po to koncerto vokalinis ansamblis pagausėjo, išaugo į chorą. Jo pavadinimu pasirinktas dainininkų jaunystę lydėjęs „Tėvynės ilgesys“.
Net tremtyje jie muzikavo, dainavo. Bronė Dzindoletienė – Sajanų kalnyno pakraštyje, Veronika Asauskienė – Irkutsko srityje, Svirsko kaime. Rozalija Valiūnienė, dabar kelių poezijos ir prisiminimų knygų autorė, atmintyje saugojo kalėjimuose gimusius posmus. Tėvynės ilgesys, nuolat gildęs širdį, teikė ir stiprybės, tikėjimo sugrįžti į Tėvynę, ne vienam padėjo išgyventi. Apie tai – didžioji dalis choro repertuaro: dainų, sukurtų partizanų, tremtinių ir tapusių liaudies dainomis, kompozitorių sukurtų poetų žodžiais. Plungiškiai ir kiti tremtinių chorai jautriai dainuoja Rimanto Vaičekonio sukurtą dainą R. Valiūnienės eilėraščiui „Sugrįšiu“.
Per 20 metų giedota rajono gyvenvietėse ir miškuose, statant ir šventinant kryžius, paminklus kritusiesiems kovose už Lietuvos laisvę, koncertuota Lietuvos miestuose, dalyvauta visose šalies tremtinių ir politinių kalinių šventėse, kasmet Ariogaloje rengiamame nukentėjusiųjų nuo sovietinio režimo sąskrydžiuose. Koncertuota Mendeno mieste Vokietijoje, Punsko vaivadijoje Lenkijoje. Dalyvauta visose Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Visur dainų žodžiais, poezijos posmais bylojama gyva skaudi mūsų istorijos dalis. Tai priminė ir filmo juostoje užfiksuoti vaizdai.
Per 20 metų netekta aštuonių likimo ir dainos draugų: Stanislavos Meškienės, Justino Lūžos, Stasės Kazragytės, Bronės Buitkienės, Stanislovo Kavecko, Stanislovo Vyšniausko, Edmundo Pakalniškio, Jurgio Strolios. Amžinybėn išėjusiesiems atminti uždegta po žvakę.
Šventės vedėja Daiva Gramalienė papasakojo (ir filmo kadruose užfiksuota), kad choristai gyvena ne tik prisiminimais, bet džiaugiasi ir šia diena: keliauja, drauge mini valstybines ir asmenines šventes. Jie – tarsi viena didelė šeima. Tai, kad dainuoja ne vien liūdnas dainas, parodė ir šis koncertas.
– Esu laiminga, sutikusi šiuos žmones. Džiaugiuosi su jais dirbdama ir bendraudama, linkiu mums ir visiems amžinai laisvos Lietuvos, – sakė choro vadovė Agnietė Lizdenytė.
Kultūros centro direktorius Romas Matulis, sveikindamas dainininkus, jų vadovę A. Lizdenytę ir koncertmeisterę Juditą Stankutę, pabrėžė: svarbu, kad kultūros centre gyvuoja ne tik daina, bet ir savo šalį mylintis choras. Vadovėms ir kiekvienam dainininkui direktorius įteikė padėkos raštus už tautos istorinės atminties saugojimą, tautinių tradicijų puoselėjimą, ilgametę kūrybinę veiklą. Plungiškius dainininkus sveikino šventėje dalyvavę chorai.
