
Praėjusią savaitę į Plungę sugrįžo būrys plungiškių karių savanorių, kurie dalyvavo palaikant Jungtinių Tautų taikos misiją Malyje. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 303-iosios lengvosios pėstininkų kuopos savanoriai tokioje misijoje dalyvauja ne pirmą kartą, paskutinįsyk joje buvo 2018 metais. Šįkart į tolimoje Afrikoje esantį Malį išvyko jau gausesnis būrys mūsiškių. Visi lyg vienas savanoriai tvirtina, kad dalyvauti taikdariškoje misijoje ne tik garbė – juk prisidėti prie taikos palaikymo ir užtikrinti saugią aplinką žmonėms yra vienas kilniausių karių tikslų jų tarnybos laikotarpiu, bet tai jiems, kaip kariūnams, ir neįkainojama patirtis.
Taikos palaikymo misijoje Malio Respublikoje iš viso dalyvavo 42 kariai savanoriai iš Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės. Septyni iš jų – plungiškiai ir rietaviškiai, priklausantys 303-iajai lengvajai pėstininkų kuopai. Į misiją vyko rietaviškiai Mantas Vizgirdas ir Julius Meškauskas, plungiškiai Marius Verbickas, Evaldas Katauskas, Ernestas Mažeika, Gintarė Jonauskaitė ir iš Dovainių Platelių seniūnijoje kilęs Romas Račkauskas. Beje, Romui ši misija – jau antroji. Į Malį jis vyko ir 2018-aisiais.
Karių savanorių misija, kaip minėta, – taikdariška. Dalyvaujant Jungtinių Tautų vadovaujamoje situacijos stabilizavimo operacijoje „MINUSMA“ Gao provincijoje, rytinėje Malio dalyje, jų tikslas buvo palaikyti taiką ir stabilumą šiame regione, teikti humanitarinę pagalbą. Misijoje lietuviai dalyvavo kartu su kitų šalių – Švedijos, Vokietijos, Airijos ir kt. – kariais. Lietuviai rytinėje Malio dalyje šešis mėnesius tris savaites dirbo kartu su Vokietijos kariais.
Dalydamiesi misijos įspūdžiais, mūsiškiai kariai savanoriai pabrėžė, jog tai, ką jie ten patyrė, – neįkainojama. „Kariauti mums tikrai nereikėjo. Aišku, minimalus pavojus tokiose misijose visada išlieka. Susipažinome su kitų valstybių karine technika, ginkluote, kaip vyksta bendradarbiavimas, apskritai sužinojome, ką reiškia taikos misija“, – kalbėjo savanoriai.
Vienas iš misijos dalyvių E. Mažeika pažymėjo, jog kiekvienas karys savanoris turėtų nors kartą išvykti į tokią misiją ir iš arti pamatyti, kaip ten viskas vyksta. Tai – labai vertinga ir naudinga patirtis. „Misija yra savęs išbandymas“, – pridūrė karė savanorė G. Jonauskaitė.
Į taikos palaikymo misiją išvyksta tik specialiai tam atrinkti kariūnai, prieš tai įvertinus jų tiek fizinį, tiek psichologinį pasirengimą. Iššūkių čia netrūksta, todėl psichologinis atsparumas ir fizinis tvirtumas būtinas: reikia priprasti prie pusę metų trunkančios rutinos, kuri paremta diena iš dienos tų pačių užduočių vykdymu, prie visiškai kitokių aplinkos sąlygų (Malyje labai karšta, dienomis vyrauja apie 40 laipsnių karštis!), o kur dar artimųjų ir namų ilgesys.
Kaip minėta, misija Malyje truko kiek daugiau nei pusę metų. Dar praėjusių metų rugsėjo pabaigoje prasidėjusi kelionė baigėsi neseniai: į Lietuvą kariai savanoriai sugrįžo praėjusią savaitę.
Gegužės 6 dieną Klaipėdos universiteto aikštėje įvyko iškilminga misijoje dalyvavusių karių sutikimo ceremonija.
Iškilmingos rikiuotės metu įteikti medaliai „Už tarptautines operacijas“, šio medalio ženklai ir kiti paskatinimai.
Sugrįžusiais iš Malio kariais savanoriais džiaugiasi ir KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 303-iosios lengvosios pėstininkų kuopos kuopininkas viršila Darius Anužis. Už pasiryžimą dalyvauti misijoje jis yra dėkingas ne tik savo kariams, bet ir jų artimiesiems – jų palaikymas taip pat labai svarbus.
„Džiugu, kad kariai sugrįžo ir vėl galės prisijungti prie mūsų pratybų, kuriose jie bus labai didelė parama“, –
pabrėžė viršila D. Anužis.
Mes jau zinome kokios ten tos taikos palaikymo misijos.Amerika ir jos padlaiziai kara nevadina karu ,o kazkokia tai taikos misija.Rusijai is tu melagiu mokytis ir dar karta mokytis, bet ir Rusija jau biski amerikonisku pamoku ismoko ir jie jau pradejo kara Ukrainoje vadinti nebe karu ,o kazkokiu kitu tai daryniu, bet jiems iki amerikonu ir ju subinlaiziu tai labai ir labai toli.Autorius bijo parasyti kad is Malio grizo i Plunge galvazudziai.Jeigu autorius taip parasytu jis netektu darbo,o gal landsbergiu bendruomene ji ir i kalejima uzdarytu.