Vienas iš penkių Lietuvos Nepriklausomybei pažymėti skirtų paminklų Mažeikių rajone buvo pastatytas Ketūnuose, prie pradinės mokyklos.
Šiuo metu pradinės mokyklos vietoje stovi šiltnamis, o iš paminklo likę tik prie dvikamienės liepos stūksantys pamatai.
Pamatus saugo liepa
Kaip rasti dar 1938 metais Ketūnų pradžios mokyklos aikštelėje pastatyto paminklo, skirto paminėti Lietuvos Nepriklausomybės 20 metų sukaktuvėms, pamatus, „Santarvei“ paaiškino istorikas Povilas Šverebas: „Sankryžoje, kurioje keliai veda į Rubikus, Plinkšes ir Sedą, pasuki Sedos link, pavažiuoji iki kapinaičių, kur vėl pasuki į dešinę, pamatai seną sodybą, kurioje anksčiau gyveno Daukinčiai. Tada važiuoji buvusio dvaro alėja ir prie mokyklos rytuose pamatysi dvikamienę liepą ir paminklo pamatus.“
Pagal istoriko kelio nupasakojimą viskas atitiko, tik medžių alėjos gale atsirėmiau į sodybos tvorą, o mane, nelauktą svečią, pasitiko du skalijantys šunys.
Atėjusi sodybos šeimininkė, paklausta apie mokyklą ir pamatus, paminėjo, kad mokykla prieš kokius septynerius metus buvo nugriauta, jos vietą žymi šeimos šiltnamis, o kažkokie laiptai yra ganykloje. Maloniai mus palydėjo, prilaikė dar vieną kiemsargį šunį ir įspėjo, kad, lipdamas per elektrinį piemenį, būčiau atsargus, nes galiu „paragauti“ elektros. Taip pavyko prisigauti prie paminklo pamatų (žr. nuotraukoje), kur kompaniją palaikė čia besiganančios karvės.
„Mes čia neseniai atsikėlę. Kažkada uošviai yra pasakoję, kad šioje vietoje seniai seniai buvo paminklas. Aš galvojau, kad čia laiptai. O ir mokykla baigė visai sugriūti, tad ją teko nugriauti“, – sakė jauna moteris.
Pavyko pamatyti ir nuotrauką
Istorikų žiniomis, paminklą 1938 m. gegužės 8-ąją pašventino šaulys kunigas Anupras Stonys, statybos iniciatorius buvo Ketūnų mokyklos vedėjas Stanislovas Želvys.
„Granito paminklas buvo iš keturių dalių: viršutinėje pavaizduoti Gedimino stulpai, peraugantys į kryžių, ant kurio pritvirtintas metalinis Nukryžiuotasis. Ant dviejų vidurinių jo dalių buvo iškaltas tekstas: „1918–1938 paminėti, branginkime savo tautos atkovotą laisvę ir aukokimės jai!“ Pastatė Ketūnų skyriaus šauliai ir pradinė mokykla. Pamatinė granitinė dalis buvo lyg pamatas-postamentas, priderintas prie dviejų apatinių betoninių pakopų. Visa tai sužinojau iš mokytojo Viktoro Bubliausko, kuris turėjo ir šio paminklo nuotrauką, ir iš kitų Ketūnų gyventojų, kurie dar prisiminė paminklą“, – sakė P. Šverebas.
Nuvertė pokario metais
Ketūnųkapinaitės yra padalytos į dvi dalis: vienoje jų ilsisi katalikai, kitoje – sentikiai, čia yra ir Kuprijanovų šeimos kapavietė. Spėjama, kad Nepriklausomybės paminklo autorius ir buvo Kuprijanovas – vietos paminkladirbys, kuris vėliau persikėlė į Sedą, ten turėjo savo paminklų dirbtuves.
Anot P. Šverebo, paminklas kadaise buvo ta vieta, kurioje susibūrę ketūniškiai paminėdavo įvairias Lietuvos valstybines šventes. Čia vykdavo vėliavos pakėlimai, išsirikiuodavo garbės sargyba, o ir kitaip būti negalėjo – juk viską organizuodavo mokykla bei jos iniciatyvus vedėjas S. Želvys. Vedėjas buvo užveisęs mokyklos sodą, sutvarkęs jos aplinką.
Ketūnų pradinė mokykla veikė nuo 1914 metų, 1950–1961 metais ji buvo septynmetė, nuo 1961 m. – aštuonmetė mokykla. 1978 metais mokykla perkelta į Plinkšes, o Ketūnuose uždaryta.
Vienu iš Ketūnuose veikusios mokyklos mokinių buvo rašytojas, 1992–1996 metų Seimo narys Algirdas Pocius, kurio gimtoji sodyba, pasak istoriko, buvo visai netoli. Sodyba iki šių dienų neišliko.
Nepriklausomybės paminklas buvo nugriautas pokario metais, kai buvo kilęs vajus griauti visus koplytstulpius ar paminklus, kurie priminė nepriklausomą Lietuvą. Sovietinės santvarkos atstovų supratimu, tokie paminklai negalėjo ir neturėjo „badyti“ akių mokiniams.
Didvyriai neužmiršti
Ketūnų apylinkės garsios ir tuo, kad čia galima aplankyti žymaus Lietuvos partizanų vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio gimtinę, kurios vietą žymi paminklinis akmuo.
Ketūnųkapinaitėse stabtelėjau prie pirmojo 1944 metais Tėvynės apsaugos rinktinėje kovoje su sovietiniais okupantais žuvusio jaunesniojo kareivio Nikodemo Jakučio atminimo kryžiaus. 2021 metų gegužę, dalyvaujant Žemaitijos šaulių rinktinės ir Mažeikių šaulių kuopos šauliams ir vadovams, kariško pavyzdžio kryžius buvo pašventintas.
Karys gimė 1922 metais Zarasų apskrities Dūkšto valsčiaus Kalviškių kaime. Plinkšėse, įsteigus Tėvynės apsaugos rinktinę, jis tapo 1-ojo pulko 1-ojo bataliono 3 kuopos jaunesniuoju kareiviu.
22-ejų metų vaikinas 1944 metų rugpjūčio 9-osios pavakarę žuvo sovietinių diversantų užpultas ties Balėnų mišku, palaidotas Ketūnų kapinėse.
Autoriaus nuotr.
