Balandžio 20 dieną į posėdį rinkosi naujos sudėties Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komitetas. Pirmiausia posėdžiautojai išsirinko komiteto pirmininką ir pavaduotoją. Ilgą vadovavimo komitetui patirtį turinčiam liberalui Albinui Maslauskui vienbalsiai patikėta ir toliau vadovauti sprendžiant svarbius su savivaldybės ūkiu ir ekologija susijusius klausimus.
Pasišnabždėjęs su meru nuomonę pakeitė
A. Maslauską į Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkus pasiūlė Jonas Eugenijus Bačinskas. Valdančiosios koalicijos atstovas iš karto apsvarstyti pateikė ir pavaduotojo kandidatūrą – Virgilijų Ruškį.
Kitų siūlymų į pirmininko postą nesulaukta, o štai pavaduotoju socialdemokratas Viktoras Krajinas siūlė rinkti Paulių Šniauką.
Nors visi kandidatai išreiškė sutikimą būti renkami, po trumpučio pasišnabždėjimo su meru Antanu Černeckiu naujokas vietos politikoje P. Šniauka savo nuomonę pakeitė. Nelikus konkurencijos, pirmininku, kaip jau minėjome, tapo A. Maslauskas, pavaduotoju – V. Ruškys. Priminsime, kad naujos sudėties Ūkio plėtros ir ekologijos komitete dirbs A. Maslauskas, V. Ruškys, V. Krajinas, J. E. Bačinskas. Augustas Šlimas, P. Šniauka ir Algimantas Mickus.
Komiteto sudėtis iš esmės atsinaujino. Tad pirmininko A. Maslausko draugiški sveikinimai skriejo naujiems nariams – P. Šniaukai, A. Šlimui, J. E. Bačinskui, V. Ruškiui.
Deleguoti į vietos veiklos grupę
Išsirinkus komiteto vadovus, imtasi kitų darbotvarkės klausimų. Į Rietavo miesto vietos veiklos grupę atstovauti vietos valdžiai deleguoti Ingrida Budraitienė (Rietavo miesto seniūnijos specialistė), Petras Lengvenis (miesto seniūnas) ir Aistė Puidokaitė (vyr. specialistė-tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė).
Sugeneruotas didesnes pajamas „suvalgė“ išaugusios sąnaudos
Uždarosios akcinės bendrovės Rietavo komunalinio ūkio 2022 metų metinį pranešimą ir finansinių ataskaitų rinkinį pristatė įmonės direktorius Alvydas Rojus.
Ataskaitinius 2022 metus bendrovė baigė su nedideliu – 5 tūkst. 342 eurų – pelnu. Tai geras rezultatas, lyginant su 2018–2020 m. laikotarpiu, kai įmonė dirbo nuostolingai ir vietos valdžiai kėlė nemažų rūpesčių. Ir nelabai geras, jeigu lyginsime su 2021 m., kai buvo gautas didesnis – 11 tūkst. 304 eurų – pelnas.
Kaip sakė A. Rojus, praėjusiais metais įmonė uždirbo daugiau pajamų, bet dėl išaugusių sąnaudų patyrė ir gerokai daugiau išlaidų.
Komunalinio ūkio finansiniams rezultatams įtakos turi visų trijų padalinių – šilumos ūkio, vandens ūkio ir energetinio ūkio – veikla. Jei sunkiau sekasi vienam padaliniui, įmonę finansiškai ištempia tas, kurio veikla pelningesnė. Ataskaitiniu laikotarpiu tokiu garvežiu buvo energetinis ūkis, sugeneravęs 44,9 tūkst. eurų pelną.
Šilumos ūkio padalinys dirbo „į minusą“ – patirtas 4 tūkst. 266 eurų nuostolis. Dar nuostolingiau – su 35 tūkst. 301 euro minusu – metus baigė vandens ūkis. Abiejų šių padalinių veiklos rezultatams didžiulę įtaką turėjo tai, kad nemažą dalį veiklos sąnaudų sudaro sąnaudos elektros energijai ir biokurui, kurių kainos buvo smarkiai išaugusios.
Rietavo komunalinio ūkio vadovas A. Rojus detaliai apžvelgė pelno ir nuostolių atsiradimo priežastis, atsakė į daugybę klausimų.
V. Krajinas domėjosi skolomis. Klausė, kiek jų turi gyventojai, kiek įmonės. Politiką stebino, kad tarp skolininkų minima viešoji įstaiga „Veiklus Rietavas“, nors tarybos sprendimu sausio mėnesį iš Savivaldybės biudžeto jai buvo skirta 60 tūkst. eurų komunaliniams mokesčiams sumokėti.
Komunalinio ūkio vyr. finansininkė Ramutė Gailienė informavo komiteto narius, kad VšĮ „Veiklus Rietavas“ skola už komunalinius patarnavimus šiuo metu siekia 73 tūkst. eurų, o dėl gyventojų skolų bendrovė didelių rūpesčių neturi.
A. Mickų domino, kokių priemonių bendrovė ėmėsi, kad sumažintų kasmet patiriamus šilumos tinklų nuostolius. Kaip paaiškino A. Rojus, šilumos energijos nuostoliai neišvengiami, o Rietavo komunalinio ūkio šilumos ūkio patiriami nuostoliai yra mažesni, nei leidžiama pagal normas.
Vyriausiasis komunalininkas tikino, kad ne visada verta investuoti, nes kai kurios investicijos neatsiperka.
V. Krajinas į jo pasisakymą replikavo: „Direktorius skaičiuoja, kad investuoti neapsimoka. Susidaro įspūdis, kad laikomasi požiūrio: mums užtenka, o po mūsų – kas kaip nori. Panašiai kaip su klimato kaita.“
Su tokia replika A. Rojus nesutiko: „Gal ne visas investicijas, kurias padarėme nuo veiklos pradžios, žinote. Dar 2013 metais renovavome 80 proc. šiluminių trasų, pasistatėme naują katilinę, daug investuota į vandens ūkio plėtrą. Visiems tiems darbams imtos paskolos, kurias reikia grąžinti. Tad esame finansiškai apriboti daryti naujas investicijas. Jeigu paskolos duodamos 7 metams, investicija turėtų per tą laiką ir atsipirkti, o mūsų investicijos, kaip paskaičiuota, atsiperka per 40 metų.“
Išsiaiškinę visus rūpimus klausimus, komiteto nariai nusprendė Rietavo komunalinio ūkio 2022 metų metinį pranešimą ir finansinių ataskaitų rinkinį teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai.
Tiesa, komiteto pirmininkas įspėjo vyriausiąjį komunalininką, kad per tarybos posėdį jis neišvengs klausimų apie aukštas paslaugų kainas ir „rudą“ vandenį.
