Iš pabūklų – įsivaizduojamo taikinio kryptimi

Pastarąjį mėnesį netyla kalbos, kad šalia Plungės esančiame Jovaišiškės kaime netrukus išaugs didžiulis galvijų kompleksas. Jame ūkininkas Tomas Skierus esą laikys 1 050 melžiamų karvių, bulių ir prieauglio. Ne tik Jovaišiškės, bet ir aplinkinių kaimų bei Plungės miesto gyventojai baiminasi, kad nuo didžiulės fermos sklis smarvė. Juolab kad nemalonių kvapų esą pakako ir tada, kai ūkininkai Vanda ir Edvardas Kesminai tame ūkyje laikė apie 200 galvijų. Šis klausimas plačiai svarstytas Savivaldybės taryboje, komitetuose, spaudoje. Apie galimą fermos plėtrą rašė ir „Plungės“ laikraštis. O ką apie ūkio perspektyvas sako pats savininkas T. Skierus? Kokia jo pozicija?

Atsakymai į šiuos klausimus – respublikiniame laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ publikuotame pokalbyje su T. Skierumi.

Pavojus – netikras?
Šio triukšmo fone „Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į patį ūkio savininką T. Skierų, norėdamas išsiaiškinti, kiek pagrįstos kalbos apie ūkio plėtrą.
– Architektams, rengiantiems preliminarią išvadą, pateikiau užduotį įvertinti, kiek teoriškai šį ūkį galima būtų plėsti. Aš tiesiog norėjau pamatyti galimybes, o sumanymai yra visai kiti. Tikslo plėsti ūkį neturiu, šiandieninis tikslas ir yra dirbti su dviem trim šimtais melžiamų karvių, bet sudaryti tokią aplinką, kad sąlygos tvartuose būtų tinkamos, atsižvelgiant į gyvūnų gerovės rekomendacijas. Pagal naujausias rekomendacijas vienai karvei fermoje turi būti skirta 8–10 kv. m ploto. Šios rekomendacijos su tam tikromis išlygomis laikomasi tik viename, naujausiame, tvarte, bet ir čia gyvulių skaičių reikėtų mažinti. O apie kitas patalpas aš jau nekalbu. Kitaip sakant, gyvulių laikymo sąlygos ūkyje yra neteisingos ir jas reikia gerinti, – sakė ūkininkas T. Skierus.

Paklaustas, kodėl ši jo mintis neatsispindėjo rajone vykstančioje diskusijoje, ūkininkas sakė, kad apie „problemą“ jis sužinojęs tik iš laikraščių, kai viskas jau buvo paskelbta.
– Niekas manęs į jokius svarstymus nekvietė, nors mūsų šeima gana gerai žinoma. Apie visa tai perskaičiau laikraštyje, ir tai man buvo didelė naujiena. Tiesiog paėmė preliminaraus vertinimo išvadą ir sukėlė triukšmą, o realiai aš tos išvados neviešinau, taigi ji net negalioja. Tačiau tai niekam neįdomu. Pamatęs, koks ažiotažas kilo, seniūnei siūliau sukviesti gyventojus, būčiau pavedžiojęs po ūkį, aprodęs, kokiomis sąlygomis gyvuliai laikomi, papasakojęs apie tikruosius planus, tačiau seniūnė atsisakė. Ar jums ne keista? – kalbėjo T. Skierus.
Ekskursija po ūkį
Ekskursijos atsisakius vietos gyventojams, pasižvalgyti po robotizuotą ūkį nusprendė „Ūkininko patarėjas“. Gidu pabuvo pats ūkio savininkas, prisipažįstantis, kad iki ūkio įsigijimo su gyvulininkyste jis neturėjo nieko bendra, tačiau mokosi, semiasi patirties ir turi savų planų.
Pirmiausia užėjome į maždaug 100 karvių fermą, kurią buvę ūkininkai Kesminai pastatė vėliausiai ir kurioje įrengti du melžimo robotai.
– Iš pažiūros sąlygos čia neblogos, tačiau jeigu skaičiuosime tiksliai, rekomenduojamo ploto vienam gyvuliui čia šiek tiek stinga. Vadinasi, tam tikrą skaičių karvių reikėtų perkelti kitur, bet kitos patalpos yra dar ankštesnės. Šiame tvarte esu numatęs gerinti ventiliaciją, o šiaip didelių pertvarkymų nereikės, – pasakojo T. Skierus.
Gerokai prastesnė situacija veršelių tvarte. Jis pastatytas virš srutų rezervuaro, nuo skysto mėšlo veršelius skiria tik betono perdanga. Taigi galima įsivaizduoti, kokiu oru veršeliai čia kvėpuoja vasarą, kai kaitina saulė ir iš rezervuaro pro nematomus plyšelius garuoja amoniakas.
Ūkininkas įvedė ir į 80 vietų karvių fermą, kurioje melžiama į liniją. Karvės čia laikomos pririštos saitais, vieta ankšta.
– Didžiausi pertvarkymai turės vykti šiame tvarte. Kadangi įsivaizduoju visiškai robotizuotą ūkį, čia esančioms karvėms melžti bus nupirkti dar du robotai, daugiau vietos reikės ir pačioms karvėms. Todėl šis tvartas bus iš pagrindų rekonstruotas. Panašios ir telyčių bei veršiavimosi patalpos, jas reikia padaryti šiuolaikiškas, kad ir gyvuliams būtų geriau, ir žmonėms patogiau dirbti, – numatomus darbus vieną po kito vardijo T. Skierus.
Ūkininkas nusipirko ūkį su visais reikalingais ir nereikalingais jo statiniais. Pirmieji darbai jau padaryti – pastatytos naujos siloso tranšėjos, o apgriuvusias senąsias žada likviduoti. Išasfaltuotas gamybinis kiemas, tad jame mažiau purvo, sudėti rentiniai aplinkiniams vandenims surinkti, sutvarkyta pakelė, kad pravažiuojančiųjų akiai būtų maloniau. Žvelgdamas į smulkesnių ir stambesnių pastatų mišką ūkio teritorijoje, T. Skierus pavadino jį „šanchajumi“ ir sakė numatęs viską griauti, o jų vietoje pastatyti gamybai, pašarams sandėliuoti būtinus šiuolaikiškus statinius. Sprendžiant iš ūkininko žodžių, joks gyvulių skaičiaus didinimas nenumatytas. Tad koks ūkininkavimo tikslas?
Sieks aukštesnio
produktyvumo
Paklaustas, kaip ūkis laikosi šiuo metu, kai visa Lietuva patiria problemų dėl pieno kainų, T. Skierus sakė, kad balansuojama ant nulio.
– Gal net ir nedidelis minusas yra. Iš Kesminų teko perimti ūkį, kuriame iš karvės buvo melžiama maždaug po 6,5 tonos pieno. Buvęs ūkininkas Edvardas guodėsi, kad ūkio pardavimo procedūros jį išbalansavo. Prieš porą metų produktyvumas čia buvo gerokai geresnis – siekė net 9 t iš karvės. Manau, kad jau kitais metais turėtume pasiekti 7,5 tonos produktyvumą ir viršyti Lietuvos vidurkį. O ateities planai – pasiekti galbūt tiek, kiek iš karvės melžiama Olandijoje – 11 tonų. Gerai pažįstamas ūkininkas Tomas Raudonius iš Šilalės rajono melžia dar daugiau. Suprantama, pirmieji metai bus sunkūs, tačiau džiugina tai, kad pieno kokybė gera, patekome tarp geresnės kokybės pieną gaminančių ūkių. Tai ir yra pagrindinis ūkio tikslas – siekti kokybės ir didesnio produktyvumo, taip iš esamo gyvulių skaičiaus gaunant daugiau pajamų, – sakė T. Skierus.
Netikėti vos šią vasarą pradėjusio ūkininkauti T. Skieraus žodžiais neturime jokio pagrindo. Ar tai reiškia, kad Plungės rajone nuspręsta iš pabūklų pašaudyti į taikinį, kuris niekam nekelia jokios grėsmės, atvirkščiai, gali tapti šiuolaikiško, su aplinka sutariančio ūkininkavimo pavyzdžiu?

„Plungė“, žinodama, kad Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyrius gruodžio 12-ąją turėjo persvarstyti atrankos išvadą dėl pieninių karvių auginimo poveikio aplinkai vertinimo, gruodžio 15-ąją patikslino informaciją. Kaip sakė minėtojo departamento Šiaulių skyriaus vedėja Virgilija Kozakienė, penktadienį atrankos išvados persvarstymas neįvyko, nes išsiaiškinta, kad dokumentas yra negaliojantis. „Mūsų parengta atrankos išvada turėjo būti nedelsiant paskelbta spaudoje, ji įsigalioja praėjus dešimčiai dienų nuo paskelbimo. Išsiaiškinome, kad nei informacijos atrankai teikėja UAB „Architektų gildija“, nei planuojamos ūkinės veiklos užsakovas ūkininkas Tomas Skierus išvados spaudoje nepaskelbė. Ir tai reiškia, kad ji – negaliojanti, vadinasi, ir persvarstyti nėra ko. O kodėl nepaskelbė? Į šitą klausimą tiksliai atsakyti negaliu – gal persigalvojo dėl veiklos vykdymo“, – kalbėjo V. Kozakienė. Taigi išeitų, kad daug triukšmo kilo dėl dokumento, kuris net negalioja. Aliarmas paskelbtas dėl pavojaus, kurio, ko gero, net nebus. Tad štai kaip išeina, kai vežimas prieš arklį pastatomas…