Prieš kurį laiką Plungės rajono savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė administracijos vadovams (tiesa, jau buvusiems – aut. past.) pažėrė pastabų dėl lūkesčių raštų Savivaldybės įmonėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Kontrolierė minėjo, jog lūkesčių raštai nekonkretūs, abstraktūs ir pan. „Su Plungės šilumos tinklais situacija – įtempta. Visi žinome, kad VERT-as (Valstybės energetikos reguliavimo taryba – red. past.) yra patvirtinęs 27 proc. didesnę šilumos kainą. Administracija pakankamai stipriai padirbėjo, jog būtų pateiktas lūkesčių raštas, ko mes tikimės iš Plungės šilumos tinklų, ką turime dabar ir ką norime matyti ateityje“, – liepos viduryje vykusiame kolegijos posėdyje kalbėjo meras Audrius Klišonis.
Kontrolierės žodžius, kad lūkesčių rašto tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, apibrėžti laike, aktualūs ir pasiekiami patvirtino ir Administracijos patarėjas Arūnas Tamošauskas. Pasak jo, nuo to, kaip tie tikslai bus įgyvendinti, iš dalies turėtų priklausyti papildomas vadovo atlygis, metiniai skatinimai, kintamos darbo užmokesčio dalys ir pan. „Čia neturi būt subjektyvumo, jog vadovas ar valdyba gerai dirba, geras žmogus ar pan.“, – pabrėžė jis. Anot A. Tamošausko, Šilumos tinklams iškelti finansiniai ir nefinansiniai tikslai – ambicingi ir kai kurie nelengvai pasiekiami.
Pirmasis nefinansinis rodiklis – šilumos nuostoliai tinkle. „Jei įsitenki į VERT-o nustatytus normatyvus, viskas tvarkoje, jei ne, vadinasi, praradinėji pinigus“, – kalbėjo Administracijos patarėjas.
Šilumos tinklams iškeltas tikslas palyginamojoje grupėje būnant su kitais panašaus dydžio šilumos tinklais pagal kainą atsirasti bent jau per viduriuką.
Prie nefinansinių lūkesčių pridėtos ir lyginamosios kuro sąnaudos. Anot A. Tamošausko, čia bus iššūkis, nes ne taip lengva pasiekti normatyvą, kokį nustato VERT-as.
Kalbant apie finansinius lūkesčius, išskirtas pelningumas. „Nekeliame kažkokių ambicingų tikslų generuoti kažkiek konkretaus pelno, bet grynasis pelningumas turi būti“, – pastebėjo Administracijos patarėjas. Į lūkesčius įdėtas ir įsiskolinimo koeficientas. Šilumos tinklai – labai įsiskolinę, savaime suprantama, kad keliamas tikslas įsiskolinimą mažinti.
Vertinant pagal finansinio pajėgumo rodiklį, pasak pranešėjo, iš Šilumos tinklų tikimasi bent jau pirmais metais būti virš VERT-o matuojamos žemiausios ribos. „Šiai dienai Šilumos tinklai „panirę“ žemiau. Viena iš nedaugelio įmonių Lietuvoje, kuri neatitinka VERT-o matuojamo finansinio pajėgumo“, – konstatavo pats prieš kelis metus Šilumos tinklams vadovavęs A. Tamošauskas.
„Džiaugiuosi, kad lūkesčių raštas nedaug kuo skiriasi nuo 2022 m. Gaila, kad neatnešėt jo prieš pasirašant, o ką dabar mes galime? Tik pakritikuoti arba pasidžiaugti, bet jau po fakto“, – bandė švelniai „įkąsti“ merui opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas ir sarkazmo strėlytes nukreipė į A. Tamošauską. – Jūs kalbėjote, kad jungiamoji trasa neefektyvi ir pan., bet tuo pačiu šiandien lūkesčių rašte matome, kad reikia vadovautis šilumos ūkio planu. O jame parašyta: „jungiamoji trasa, rezerviniai katilai…“. Aš džiaugiuosi, kad jūs pritariate tam.“
„Bandau atsekti jūsų logiką. Jei dabar jungiamoji trasa yra, ar mes ją turime iškasti? Šiandien ir vėl galiu patvirtinti, kad tai yra lagaminas be rankenų, nereikalingas Šilumos tinklams už tokią kainą toks daiktas“, – skolingas neliko ir pranešėjas.
Tiesa, tie „pasikandžiojimai“, kaip politikai mėgsta sakyti, tik oro virpinimas, nes lūkesčių raštas jau pasirašytas. Išklausius informaciją, pirmas įspūdis, kad būsimojo įmonės vadovo laukia nemažai iššūkių. Ar tai nepakiš kojos direktoriaus paieškoms?
