Prieš kurį laiką Plungės rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Plungės miesto pramoniniame rajone kurti Pramonės parką. Tačiau kol kas parkas tik popieriuje. Kad pagaliau Pramonės parko steigimas įgautų realesnį vaizdą, birželį posėdžiavę Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų nariai, o ir Savivaldybės taryba, turėjo apsispręsti, pritarti ar ne 77 žemės sklypų pirkimui neskelbiamų derybų būdu.
Kaip ir minėta, sklypai perkami dėl Plungės pramonės parko steigimo inicijavimo. Planas, ką reikia daryti, kaip ir yra, tačiau, kad problemų dėl sklypų įsigijimo atsiras, abejonių nekyla. O jas sustiprino birželio 18 dieną Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje dalyvavęs vienas iš suinteresuotų asmenų. Svečią domino, kodėl pasirinktas sklypo pirkimo neskelbiamų derybų būdu variantas. Vyro manymu, būtų galimi mainai, t. y. vietoj sklypo pramoniniame rajone žmogui duoti kitą sklypą kitoje miesto vietoje.
„Niekam ne paslaptis, kad Savivaldybė turi ne vieną sklypą, kuriuose auga didžiausi medžiai, žolė – iki pažastų, kurie nešienauti daugiau nei 10 metų. Kodėl paprasčiausiai negalima jų sukeisti?“ – domėjosi plungiškis.
Pasiūlymas būtų priimtinas, tačiau, kaip paaiškino Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys, Savivaldybė tokios teisės neturi. Kitaip tariant, kažkada buvę natūriniai mainai nebevyksta gal jau 20 metų. Pasak specialisto, galimybė kompensuoti numatyta tada, kai sklypas paimamas visuomenės poreikiams. Tiesa, ir tokiais atvejais yra atitinkami kriterijai, kompensuojamasis sklypas turi būti iš tos pačios vietos, kaip ir paimtasis visuomenės poreikiams.
„Didžioji dalis sklypų yra netaisyklingų konfigūracijų, visiems jiems reikalinga inžinerinė infrastruktūra, susisiekimo komunikacijos ir pan. Ir tuose pavieniuose mažuose sklypukuose niekada nebus investuojami tokie pinigai, kokie reikalingi, į inžinerinę infrastruktūrą. Todėl šiuo atveju žmonėms sudaroma galimybė parduoti žemės sklypus. Nebus taip, kad mes juos imsime ir supirksime priverstinai“, – bandė įtikinti nepatenkintą plungiškį T. Jocys.
Išsakius pastabą, jog esą priimti sprendimai buvo per mažai viešinami, į pagalbą skyriaus vedėjui stojo meras Audrius Klišonis: „Darytas bendrasis rajono planas, bendrasis miesto planas, todėl viešinimai yra atliekami. Pasiūlymų esame gavę šimtais ir į visus juos pagal galimybes stengėmės atsižvelgti. Šiuo atveju visa teritorija – 87 ha – tiek miesto, tiek rajono bendruosiuose planuose numatyta kaip pramoninė teritorija. Norint, kad ji būtų vystoma, nes tai Savivaldybės interesas, einama prie to, kad būtų galima supirkti žemės sklypus ir pradėti formuoti Pramonės parką realiai, o ne tik dokumentuose.“
Ir į paskutinį svečio klausimą, kodėl žmonių sklypams neskelbiamas aukcionas, kaip siūloma kitiems Savivaldybės parduodamiems sklypams, rajono vadovo atsakymas nepaliko jokių pasirinkimo variantų: „Nenorime daryti prievarta. Šiuo metu yra keli savininkai, kurie nori parduoti žemę.“
Beje, kitą dieną vykusiame Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas, negavęs prašomų duomenų apie sklypų savininkus, davė vertingą patarimą. „Siūlyčiau pasidaryti antikorupcinį vertinimą. Jei jūs nedarysite ir neatsakinėsite į klausimus, manau, kad kitos institucijos tikrai susidomės“, – mestelėjo jis.
Beje, įdomumo dėlei paminėsime, jog 2020 m. buvo paskaičiuota, kad 77 sklypams įsigyti reikėtų 964 tūkst. eurų. Praėjo ketveri metai, tikėtina, kad tokios sumos dabar gali ir nebeužtekti.
Būtent tuo jau per Savivaldybės tarybos posėdį suabejojo Robertas Endrikas: „Kai paskelbsite tas derybas, kainos pakils iki begalybės. Gal jūs įsivaizduojate, kad hektarą nupirksite už 5 tūkst. Eur? Čia už arą greičiausiai tiek bus. Prisipirksime šachmatiniu būdu sklypų, vienas žemės savininkas parduos, kitas – ne. 80 ha! Čia 10 fabrikų! Gal kokį gabaliuką, sakykim, 3–5 ha, nusiperkame iš pradžių, bet ne 80 hektarų. Ateis investuotojas, jis tą žemę teperka. Jei turi galimybę investuoti į pastatą, įrangą, savo darbuotojus, tai gal pats nusipirks tą žemę. O dabar mes jam padovanojame ar išnuomojame, net valstybinės žemės nuomos mokesčio nekeliame. Negaliu pritarti tokiam sprendimui.“
Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Petrulevičienė politikams aiškino, jog sprendimas pritarti sprendimo projektui susijęs su tuo, kad planai dėl Pramonės parko steigimo pajudėtų iš vietos ir neliktų popieriuje.
„Savivaldybė toje teritorijoje neturi laisvos valstybinės žemės. Esame gavę tris Nacionalinės žemės tarnybos paklausimus, kadangi privatūs asmenys nori parduoti ten turimus sklypus. Todėl inicijavome tokį sprendimo projektą, kad galėtume pradėti procedūras, kad tas Pramonės parkas atsirastų, nes šiuo metu turime tik teritorijų planavimo dokumentus. Tą teritoriją įšaldome, jei nieko nedarome su Pramonės parku“, – dėstė ji.
Algirdas Pečiulis pažymėjo, jog reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad žemės sklypų įsigijimas bus organizuojamas atlikus jų vertinimą.
Adomo Zamulskio manymu, protingiau būtų eiti paprastesniu keliu: tarybos komitetų posėdžiuose apsvarstyti Nacionalinės žemės tarnybos paklausimus, išsiaiškinti, kur planuojami parduoti sklypai yra ir, jei priimtina kaina, tik tada nuspręsti juos įsigyti.
Opozicija siūlė neskubėti priimti sprendimo, jį atidėti mėnesiui, tačiau dauguma tokio siūlymo nepalaikė.
Meras A. Klišonis paaiškino, jog Telšių rajono savivaldybei Ekonomikos ir inovacijų ministerija leido suprasti, kad „neturit žemės – neturit parko“, taigi Plungei grėstų tas pats.
Balsų dauguma aprašui dėl sklypų įsigijimo buvo pritarta.
