Prieš porą savaičių Plungėje norintiesiems parduoti metalo laužą tekdavo atstovėti nemažas eiles prie metalo supirktuvių. Mat buvo šoktelėjusios jo supirkimo kainos. Štai visai neseniai Žemaičių Kalvarijoje iš negyvenamos sodybos kiemo buvo pavogtos net 4 tonos metalo laužo.
Šiandien už juodąjį metalą į rankas mokama apie 630 litų už toną, už skardas kiek pigiau – apie 500 litų. Kaip sakė vienos metalo supirktuvės aikštelės vedėjas Algimantas Lesys, šiandien kainos krenta ir dar kris, bent jau juodųjų metalų. Pasak A. Lesio, metalų kainos tiesiogiai susijusios su Londono metalų birža, turinčia įtakos kainų svyravimams.
– Šiandieninės kainos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiku, išaugusios beveik du kartus – už toną juodojo metalo pernai buvo mokama apie 300-400 litų, – teigė vyriškis. – Už spalvotąjį metalą – panašiai: pernai už aliuminio kilogramą – 1,5 lito, vario – 6-7 litai, o šiemet atitinkamai – 3 ir 15 litų.
Didžiausios eilės prie metalų supirktuvių Plungėje ir kituose miestuose buvo prieš porą savaičių. Kai po žiemos visi tvarkosi aplinką, veža nereikalingus daiktus, svarbus veiksnys šioje srityje – tuo laikotarpiu šoktelėjusios kainos. Šiame versle vyrauja tiesioginė proporcija: kuo didesnės supirkimo kainos, tuo daugiau klientų. Daugelis kaupia metalą, o parduoti atveža tada, kai šokteli kainos.
– Prieš porą savaičių norintiesiems parduoti metalą tekdavo eilėje pastovėti. Atvažiuodavo automobilių, apkrautų net ant stogo, juokingai atrodė spygliuotos vielos, išlindusios iš transporto priemonių salonų, – prisiminė šešiolika metų šiame versle besisukantis vyras.
Tuo laikotarpiu per savaitę surinkdavo apie 100 tonų juodojo metalo, kai įprastai tokį patį kiekį – per mėnesį. Dabar eilės kiek atslūgo. Sumažėjo žmonių iš kaimų, kurie atveždavo nenaudojamų žemės ūkio padargų, mat prasideda įvairūs ūkio darbai.
O į metalo supirktuvę atvežama visko: tvorų, spygliuotų vielų, kibirų, katilų, padargų ir panašiai. Kaip pasakojo aikštelės vedėjas, pasitaiko ir tokių, kurie atneša metalo už vieną litą ar, tarkim, du šimtus gramų spalvotojo metalo…
Pasak A. Lesio, didžiausios metalų supirkimo kainos buvusios prieš pat krizę – maždaug prieš porą metų. Tada jos šoktelėdavo iki rekordinių aukštumų – už kilogramą juodojo metalo mokėdavo vieną litą. Ir eilės nusidriekdavo ilgiausios.
Ne paslaptis, jog į metalo supirktuves bandoma atvežti ir nemažai vogtų metalinių daiktų. Vagysčių ypač padaugėjo sunkmečiu. Jų buvo, yra ir bus. Aikštelės vedėjo nuomone, esant tokiai šalies ekonomikai, vagysčių tik daugės. Neretai pasitaiko, kad ir įmonės „prasuka“ įvairių aferų su metalais, po to juos parduoda.
– Atneša žmogelis kokį aliuminio bidoną – aiškiai supranti, kad šis vogtas. Klausi, iš kur gavo, ar nevogė? Sako radęs parke. Tai vienas iš dažniausių piliečių atsakymų į šį klausimą, – pasakojo A. Lesys. Pridūrė, jog pasitaiko ir akivaizdžiai nesąžiningų žmonių, bandančių apgauti. Pavyzdžiui, atneša maišą aliuminio skardinių, o ant dugno juodojo metalo prikrauna. Arba svorį bando padidinti smėliu, akmenimis. Tačiau vyriškis tik nusišypso ir tikina, jog kiekvieną dieną susiduriančiųjų su metalų svoriu beveik neįmanoma apgauti.