Varliagyvių migracija – trumpas, bet daug jų žūčių keliuose pareikalaujantis reiškinys. Genamos dauginimosi instinkto, pavasarį pievinės, smailiasnukės varlės, tritonai, rupūžės iš žiemaviečių traukia į nerštavietes – pelkes, seklius vandens telkinius. Jei nuo seno nusistovėjusį varliagyvių migracijos maršrutą kerta kelias – aibė jų žūsta po mašinų ratais. Ne išimtis ir Žemaitijos nacionalinio parko keliai.
Vienas iš pavojingiausių varliukams – kelias Mažeikiai–Plungė–Tauragė. Varliagyvių migracijos laikotarpiu, trunkančiu dvi, kartais tris savaites, ruožas ties Pauošniais, Užupiais būdavo net paraudęs nuo suvažinėtų varliagyvių kraujo. Šiose teritorijose vingiuoja Uošnos ir Babrungo upės, gausu pelkių, kūdrų. Vis nesulaukdama šio kelio rekonstrukcijos, per kurią būtų įrengtos stacionarios gyvūnų apsaugos priemonės, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija šį pavasarį ėmėsi iniciatyvos gelbėti migruojančius varliagyvius.
O viskas prasidėjo nuo Vieštovėnų. Šioje vietovėje, gamtos puoselėtojos Vitos Sileckytės-Pierre iš Mižuikų kaimo pakviesti, šį kovą Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gamtininkai kartu su savanoriu iš Ispanijos prisidėjo prie jos gražios iniciatyvos – apsaugoti migruojančias varles – įgyvendinimo. Įrengiant apsaugos tvorelę įsišnekėta, kad būtų šaunu atitverti vieną kitą „karštąją“ varliagyvių migracijos zoną ir Nacionaliniame parke. Tik vis tos lėšos… Neprabėgus nė porai dienų, Vita jau buvo surinkusi neabejingų gamtosaugai žmonių suaukotus pinigus reikalingoms medžiagoms įsigyti.
Paskutinėmis kovo dienomis direkcijos darbuotojai, kartu su pagalbon atėjusiais plateliškiais, savanoriais iš Ispanijos ir Ukrainos, kibo į darbus. Kelio apsaugos zonoje, prie Uošnos ir Babrungo upių, buvo įrengti daugiau nei 600 m ilgio laikini plastikiniai užtvarai, neleidžiantys varliagyviams patekti į važiuojamąją dalį. Greta įrengtos gaudyklės – į žemę įkasti kibirai, į kuriuos papuola palei užtvarą rėpliojantys, šokuojantys varliagyviai. Visą migracijos laikotarpį Nacionalinio parko darbuotojai į gaudykles papuolusias varles, tritonus, rupūžes 2–3 kartus per dieną turi pernešti į kitą kelio pusę – į nerštavietes. Balandžio pradžioje labai atvėsę orai pristabdė varliukų migraciją. Nors ji vyko ir neintensyviai, bet per daugiau nei savaitę jau pernešta apie 300 pievinių varlių ir 2 paprastieji tritonai. Varliagyvių pavasarinės kelionės įsibėgėja, tad tikimės nuo ne visada sėkmingų žygių per kelią apsaugoti dar gausesnį šių gyvūnų būrį.
Nuoširdžiai tariame ačiū visiems, kurie prisideda prie varliukų gyvybių išsaugojimo. Jie juk – svarbi biologinės įvairovės dalis.
