Baigiantis šio sezono medžioklėms su varovais, įsimintiną dieną turėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša – patiesė vilką. Medžioklė vyko Trakų rajone, medžiotojų klubo „Medėjas“, kurio vadovas jis yra, plotuose. Žvėrių takais L. Daukša kaip medžiotojas eina 18 metų.
Tai buvo šventinė medžioklių su varovais sezono uždarymo medžioklė. Ji vyko itin sklandžiai, po jos pagerbti tos dienos laimikiai. Sezono uždarymą vainikavo puiki vakarienė su karštais žvėrienos patiekalais. Jos metu aptarti rezultatai. Medžioklei pats klubo pirmininkas ir vadovavo.
„Tai, kad mūsų medžioklės plotuose pasirodo vilkų, sužinome iš jų veiklos pėdsakų ir viliamės, kad jie ištisai pas mus negyvena. Kaip šiais metais pastebėjome, vilkai turi pereinamą maršrutą. Esame reintrodukavę danielius, pakankamai ir kitų kanopinių žvėrių, greičiausiai tai ir masina vilkus.
Varymai buvo per kelis kvartalus. Atstumai dideli, gal dėl to ir pavyko sumedžioti vilką, nes, kaip žinote, tai labai jautrus ir intuityvus laukinis gyvūnas – pajutęs menkiausią pavojų sprunka.
Prasidėjus varymui, kai varovai dar buvo tolokai, pamačiau, kad miške šmėkštelėjo pilkas šešėlis. Pagal spalvą spėjau suprasti, jog tai ne stirna ar kitas elninis gyvūnas. Vilkas! Bet dar reikėjo įsitikinti, ar ne laika, nes šios veislės šuo buvo medžioklėje.
Įsitikinęs, kad tai vilkas, delsti su šūviu negalėjau, nes ta vieta kalvota, žvėris tuoj galėjo dingti už kalvelės. Plėšrūnas užbėgo ant kalnelio tiesiai prieš mane, gal kokių 50 metrų atstumu, ir stabtelėjo. Priėmiau greitą sprendimą. Šūvis! Vilkas krito vietoje. Tai buvo momentas, kurį vertinu kaip didžiulę sėkmę. Štai taip savo gyvenime sumedžiojau pirmąjį vilką.
Asmeniškai jaučiu pagarbą vilkams, reikia gerbti šią medžiojamųjų gyvūnų rūšį, nes ji padeda palaikyti biologinės įvairovės pusiausvyrą, atlieka miško sanitaro funkcijas, palaiko laukinių žvėrių sveikatingumą, išmedžioja silpnesnius, medžiotojų sužeistus ir nerastus žvėris.
Tiesa, vilkų daugėja, manau, jog šalyje jų yra per tūkstantį. Mes turime remtis ne tik gamtos mokslininkų informacija, bet ir medžiotojų, miškininkų įžvalgomis. Vilkų perteklius yra didelis. Jie vis drąsiau eina arčiau gyvenamųjų teritorijų ir vis dažniau papjauna naminius gyvulius, net šunis, ką jau bekalbėti apie kanopinius žvėris. Tokių probleminių vilkų sumedžiojimas medžiotojams turėtų būti prioritetas.
Tik medžiotojai gali sureguliuoti vilkų populiaciją, ir į tai reikia žiūrėti atsakingai. Neabejoju, jog dar daugiau reikėtų jų sumedžioti. Vienas iš specializuotų vilkų medžioklės būdų yra medžioklė su vėliavėlėmis, tačiau pastaraisiais metais vis labiau populiarėja naujas būdas „kaukiant“. Jis reikalauja aukšto meistriškumo“, – apie neeilinių žvėrių medžioklę pasakojo L. Daukša.
Jis patikino, jog būdamas draugijos direktoriumi sieks, kad medžiotojų bendrija tik stiprėtų.
„Aš vienas tikrai nieko nenuveiksiu, gyvybiškai reikalingas atsinaujinimas šalies mastu, nes tik komandinis darbas draugiją gali padaryti klestinčia ir medžiotojams atstovaujančia organizacija“, – tokias mintis skaitytojams išsakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius L. Daukša.
Nuotrauka iš L. Daukšos archyvo.
