1944 metai. Sovietų raudonoji armija vėl grįžta į Lietuvą. Kuriasi partizaninis judėjimas. Liepos 29-ąją Pievėnuose susirinkę įvairių pasipriešinimo grupių vadai nutaria dar kartą atkurti Lietuvos kariuomenę. Naujas kovinis darinys pavadinamas Tėvynės apsaugos rinktine.
Susirinko apie 7 tūkstančiai jaunų vyrų, daugiausia – iš Rytų Lietuvos. Kautynės su reguliaria rusų armija įvyko spalio 7 d. Sedoje.
Nelygioje kovoje žuvo daug Lietuvos kareivių. Apie pora šimtų jų palaidota Sedos senosiose kapinėse, patvoryje, kur buvo iškastas apkasas.
Istorinė reikšmė
Sedos kautynių 80-mečio minėjimas buvo ypač iškilmingas. Jame dalyvavo daugiau nei 200 šaulių ir jaunųjų šauliukų iš Rokiškio, Utenos, Telšių, Plungės, Mažeikių, Sedos.
Organizuota iškilminga eisena nuo A. Baranausko aikštės iki Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios.
Kolonos priekyje žygiavo Klaipėdos karinių jūrų pajėgų orkestras, o žygiuoti maršo žingsniu, grojant tokio lygio uniformuotam orkestrui, yra ir malonu, ir garbinga.
Po šv. Mišių bažnyčioje karo istorikas prof. Valdas Rakutis argumentuotai, aiškiai ir suprantamai papasakojo apie Sedos kautynių aplinkybes, jų reikšmę mūsų šalies istorijai.
Lietuvių jėgos prieš reguliariosios sovietų armijos tankų diviziją buvo nelygios. Bet ir pralaimėta kova įrodė, kad lietuviai dėl Tėvynės laisvės yra pasiryžę aukoti net savo gyvybę.
Įteikti apdovanojimai
Bažnyčioje buvo įteikti Sedos kautynių 80-mečio atminties medaliai, šiuos apdovanojimus inicijavo Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Žemaitijos 8-oji rinktinė.
Dimisijos generolas Arvydas Pocius medalius įteikė LŠS Putvio-Putvinskio klubo prezidentui Stasiui Ignatavičiui, Lietuvos laisvės armijos (LLA) karių ir rėmėjų sąjungos pirmininkui Zigmui Gulbinui, buvusiems Žemaitijos rinktinės vadams – Jonui Mažyliui, Vaclovui Ringiui ir Juliui Svirušiui, dabar einančiam Žemaitijos rinktinės vado pareigas.
Po to minėjimas persikėlė prie paminklo Tėvynės apsaugos savanoriams, kurio autorius – skulptorius Osvaldas Neniškis. Buvo iššauta iš patrankos pagarbos salvė. Kalbėjo dimisijos generolas A. Pocius, Mažeikių rajono savivaldybės vicemeras Eimantas Salatka, LŠS Putvio-Putvinskio klubo prezidentas S. Ignatavičius.
LŠS nariams, savo darbais nusipelniusiems ir daug prisidėjusiems prie patriotinės veiklos, buvo įteikti Sedos kautynių atminimo medaliai.
Kapas tebelaukia tvarkytojų
Lydint orkestrui eisena dar kartą išsirikiavo. Šį kartą ji pasuko į senąsias Sedos kapines – prie žuvusių kareivėlių broliško kapo. Pagarbos ir atminimo salvės šautuvais, tylos minutė. Buvo pagerbti prieš 80 metų žuvę Lietuvos patriotai.
Renginio vedėjas Paulius Mylė perskaitė tą pačią dieną, 1944 metų spalio 7-ąją, žuvusio poeto Vytauto Mačernio eilėraštį „Aš pažinau karalių tavyje“.
Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo labdaros ir paramos fondo vadovė GenoveitaGricienė apgailestavo, kad iki šiol nesutvarkytas broliškas kapas.
„Į kapines atėjęs to kapo tiesiog nerasi… Suguldė žuvusius žmones į apkasą kapinių patvoryje, užkasė, rusų kareiviai užtrypė savo kerzais, sulygino. Tokie nematomi žuvę kareivėliai ir liko. Nei iš kur jie, nei kas jie, kada gimę… Vardo raidė ir pavardė – metalinėmis raidelėmis ant akmens, o daugelis ir liko nežinomi kareiviai. Bus tikrai didelė gėda, jei ir po šių iškilmių iki kitų metų minėjimo kapavietė nebus sutvarkyta“, – kalbėjo sediškė.
Išsivežė gerų įspūdžių
Buvo ir penkta renginio dalis – šaulių košė Varduvos upės salelėje. Koše vaišino LŠS Šiaulių apskrities Generolo P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės lauko virtuvės virėjai.
Sedos kautynių 80-mečio minėjimo dalyviai išsivažinėjo po Lietuvą su gerais įspūdžiais. O renginio sėkmę, pasak Prano Trakinio, Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės Generolo Povilo Plechavičiaus 801-osios šaulių kuopos vado, lėmė jungtinės pajėgos: LŠS Mažeikių kuopa, Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondas, Sedos kultūros centras.
Iš tiesų – daug rankų didelę naštą pakelia.
Jono strazdausko nuotr.
