Oginskių dvaras – vienas didingiausių Plungės kultūros paveldo objektų. Šiuo metu vykdomas jau trečiasis projekto „Plungės M. Oginskio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“ etapas. Objektui renovuoti per tris etapus skirta apie 20 mln. litų. Projektas grandiozinis, gaila tik, kad neapsieita be klaidų ir nesusipratimų. Gal dėl to, kad objektas – ne privatus, o valstybinis, aikštėn ėmė kilti statybos brokas, likęs po pirmojo etapo darbų.
Parke – jau pirmasis suoliukas
Viena opiausių projektų vykdytojų problemų – dingę rangovai. Jų prisiimti įsipareigojimai dingsta kartu, o pastatytasis objektas lieka be garantinio laikotarpio apsaugos. Su šia problema susiduria ir privatūs, savo būstą statantys ar renovuojantys asmenys, ir įgyvendinantieji projektus visuomeninės reikšmės objektuose.
Praėjusį ketvirtadienį „Plungės“ kalbintas Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas džiaugėsi jau atliktais darbais, įveiktais sunkumais, atsiradusia galimybe įrengti vaikų žaidimų aikštelę, mielai rodė pirmąjį dvaro parke pastatytą suoliuką (tokių bus 18). Tačiau muziejaus direktoriui nerimą kelia neatsakingas kai kurių statybos bendrovių požiūris – jos, palikusios broko, tiesiog dingsta.
Darbai – ne pagal projektą
A. Bakanauskui apmaudu, kad tenka švaistyti lėšas ir gaišti laiką, taisant statybos broką, kuris galimai liko po pirmojo etapo darbų. Pasak pašnekovo, nežinia, kur žiūrėjo darbus atlikusios UAB „Alfva“, vadovaujamos Alfredo Stropaus, techninis statybos vadovas, mat po kurio laiko, lyg yla iš maišo, ėmė lįsti statybos brokas.
Pasak A. Bakanausko, paaiškėjo, kad fekalinė kanalizacija į muziejaus pastatą įvesta ne pagal projektą – jos įvadas realybėje padarytas net 40 centimetrų aukščiau negu turi būti pagal projektą, tai apsunkina nuotekų šalinimą.
Siekiant ištaisyti broką, teko vėl kasti sutvarkytas muziejaus prieigas, išlupti paklotas trinkeles, gręžti naujas skyles vamzdžiams. Darbai atliekami rankomis – kad technika nieko nepažeistų. Beje, iškasus tranšėjas, atrasta nepanaudotų lietaus kanalizacijos vamzdžių.
Kaip sakė broką taisančios UAB „Plungės Jonis“ projekto vadovas Židrūnas Gelumbickis, dabar fekalinę kanalizaciją tenka kloti iš naujo. „Atkasę radome aplūžusius lietaus kanalizacijos vamzdžius. Sunku pasakyti, ar jie sulaužyti tyčia, ar ne. Vamzdis galėjo lūžti, kai technika užkasinėjo griovį. Fekalinės kanalizacijos darbų broko taisymas užtruko net savaitę. O dėl aptikto lūžusio lietaus kanalizacijos vamzdžio buvo iškviesta Savivaldybės komisija, kurios sprendimo dabar laukiame“, – sakė Ž. Gelumbickis.
Nebaudžiami?
Kaip žinia, UAB „Alfva“ bankrutavo, įkurta UAB „Granitoidas“, kuriai šiuo metu taip pat iškelta bankroto byla – vyksta ginčiai dėl neatsiskaitymo su tiekėjais, subrangovais. Taigi brokas muziejuje paliktas, o kaltų nėra.
„Įsivaizduokite, kaip reikia jaustis, kai antrą kartą tenka grįžti prie to paties darbo ir vėl tiesti fekalinės kanalizacijos tinklą. Šie darbai papildomai kainuos 17 000 litų, už tiek muziejus rūbinės įrangą būtų nupirkęs. Net gydytojai, pridarę klaidų, atsiduria teisme, netenka licencijos dirbti, o statybininkai?.. Apmaudžiausia, kad galimai ta pati įmonė, pakeitusi pavadinimą, dalyvauja Savivaldybės skelbiamuose viešuosiuose konkursuose. Negi nėra priemonių nubausti brokdarius? Juk ir iš jų galėtų licenciją atimti… “, – svarstė A. Bakanauskas.
Viskas gerai
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, dėl aptikto sulūžusio lietaus kanalizacijos vamzdžio problemų nėra – viskas ten gerai. „Dabar dirbantys statybininkai, aptikę sulūžusį vamzdį, pamanė, kad jis turėjo būti įvestas į lietaus kanalizacijos šulinį. Savivaldybės komisija, nuvykusi į vietą, atliko bandymus – supylus gal 10 kibirų vandens, paaiškėjo, kad šis vamzdynas nenaudojamas, iš tikrųjų vanduo nubėga į kitą surinkimo šulinį. Taigi nustatyta, kad nuolaužos jokios įtakos vandens nutekėjimui neturi. Tad šioje vietoje broko nėra.
Apie kitas problemas nieko negirdėjau. Jei paaiškėtų, kad broką paliko bankrutavusi UAB „Alfva“, tektų stoti į kreditorių eilę. Bankrutavusi bendrovė pirmiausia turėtų atsiskaityti su darbuotojais, o kada mes atgautume pinigus, neaišku“, – sakė Ž. Bieliauskienė.
Ar minėtoji bendrovė, „atgimusi“ nauju pavadinimu, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose? Vedėja atsakė: „Tiksliau atsakyti galėtų Viešųjų pirkimų skyrius, tačiau kol kas Savivaldybė nėra pasirašiusi nė vienos sutarties su Alfredo Stropaus vadovaujama įmone.“
