
Teko pabūti daugybėje Šv. Huberto švenčių. Jos visada prasideda bažnyčioje, kur laikomos šv. Mišios. Paprastai dar surengiamos medžioklės su varovais. Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, diena švenčiama lapkričio 3-iąją.
Be abejo, medžiotojams nereikia priminti, jog 655 m. gimęs Burgundijos hercogo sūnus Hubertas buvo prisiekęs medžiotojas. Kai jis į didžiulius ragus turintį elnią ruošėsi mesti ietį, tarp elnio ragų sušvito kryžius. Nuo tada Hubertas nebemedžiojo, tapo šventuoju ir medžiotojų globėju.
Pastaroji Troškūnuose (Anykščių r.) vykusi Šv. Huberto šventė kilnumu pralenkė visas mano matytas. Nepaprastą įspūdį paliko parapijos Švč. Trejybės bažnyčioje papuoštas altorius. Nėra abejonės, kad tai klebono, kuris yra medžiotojas, Sauliaus Filipavičiaus sumanymas.
Prie altoriaus medžioklės melodijas grojo mūsų kraštietis prof. Petras Vyšniauskas su kitu plungiškiu saksofonininku Visvaldu Jonušu. Prof. P. Vyšniauskas „Kontaučių“ medžiotojų klubo vadovą Mindaugą Preibį ir mane pakvietė atvykti į Hubertines Troškūnuose.
Nuvykome iš vakaro. Nakvojome vienuolyne. Mus šiltai sutiko klebonas S. Filipavičius. Dabar, tai jau galiu tvirtai pasakyti, džiaugiuosi, kad važiavome iš vakaro. Buvo ne tik neeilinės šv. Mišios, bet dar pas kleboną svečiavosi keliolika medžiotojų iš Sakartvelo, kurie prie Troškūnų medžiojo. Beje, vienas iš jų savo gyvenime paguldė pirmąjį briedį, tad šypsena nuo jo veido nedingo visą vakarą.
Per vakarinį pasibuvimą sakartveliečiai Troškūnų bažnyčiai padovanojo neeilinį paveikslą su šv. Hubertu ir elniu. Svečiai, kuriuos neišvengiamai vis pavadindavome gruzinais, paruošė puikią vakarienę, tad mes su atsivežtu šerno kumpiu ir kaimiškais sūriais nieko nenustebinome. Užtat sakartveliečiai nustebino tostais ir puikiai skambančiomis dainomis.
Per šv. Mišias bažnyčioje buvo gerokai per šimtą medžiotojų. Atvykėlius iš kitų Lietuvos vietovių medžioklei paskirstė po įvairius klubus ir būrelius. Mes patekome į žvėrių bene turtingiausius plotus turintį „Traupio“ klubą. Ir tikrai, žvėrių paguldyta per kiekvieną varymą – krito net devynios elnės ar jaunikliai ir dvi stirnos, nors medžiota tik gerą pusdienį. Vietiniai apgailestavo, kad nesutikome šernų, nors jų ten yra. Maras toje vietovėje praėjo prieš penketą metų.
Po neeilinės medžioklės visi susirinko į erdvų bažnyčios rūsį, kur vyko ypatinga vakarienė su karštais patiekalais ir prof. P. Vyšniausko ir V. Jonušo koncertas. Dar programą parodė ansamblis „Bi tik zyz“. Neiškentę į koncertą įsijungė sakartveliečiai.
Po atsisveikinimo išėjęs iš bažnyčios nejučia pažvelgi į šventoriuje stovintį paminklą medžiotojų globėjui šv. Hubertui, ant kurio užrašyta, kad būtina melstis už mus, ir pagalvoji, kad Troškūnai tapo Hubertinių Meka – juk lapkričio 3 dieną ten jau keletą dešimtmečių suvažiuoja daugybė žinomiausių Lietuvos medžiotojų.