Plungę taip pat palieka kunigai vikarai Eduardas Steponavičius ir Juozas Deveikis. Paprašėme ir juos prisiminti savo tarnystės šioje parapijoje metus, kuo jie buvo svarbūs, gražūs, prasmingi, kokį įspūdį paliko Plungė ir jos tikintieji.
Kunigas Eduardas Steponavičius:
„2002 metų nuostabų gegužės mėnesį atvykau į Plungės parapiją. Vykau čia su jauduliu, nes tik vienintelį kartą iki tol buvau buvęs šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Tačiau gamtos puošmenos ir raminanti aplinka suteikė daug gražių vilčių ateičiai. Išaušo pirmasis sekmadienis, kai teko aukoti rytmetines pamaldas. Pajutau atėjusių žmonių šilumą, spinduliuojančią iš susikaupimo ir meilės maldai. Pirmas įspūdis buvo nutviekstas jaukumu. Pradėjau laukti susitikimų ir pokalbių su žmonėmis. Bendravimas su Dievu ir žmonėmis – tai gili ir įprasminanti gyvenimą dovana. Ir šiandien, prabėgus septyneriems metams šioje parapijoje, galiu tai tik paliudyti. Susipažinau su katalikiškos mokyklos bendruomene, Marijos legiono nariais, daugeliu parapijiečių. Kiekvienas sutiktas žmogus įteikė pamoką apie kasdienybės vertybes, mačiau daugelio švytėjimą dorybių siekime. Net ir liūdnas, nelinksmas, nepatenkintas žmogus pamokė prisiminti tikrąjį gyvenimo tikslą – žmogus sukurtas Dievui, o visa kita tam, kad žmogui tarnautų. Ir kai tekdavo nusiminti, nuliūsti dėl kokio menko nepasisekimo, visada Dievas atsiųsdavo tą, kurį slegia daug sunkesni rūpesčiai ar netektys. Galimybę vėl gyventi su džiaugsmu suteikia tik atvirumas, pažvelgimas neteisiančiu žvilgsniu į artimą.
Dėkingumas – priežastis, kuri mane nuolat kviečia apmąstyti Plungės parapijoje praėjusį laiką. Juk vakardiena kuria šiandieną. Išgirsti išgyvenimai, pasidalinti skauduliai, išlieti džiaugsmai – tai mozaika, kuri nusėdo manyje ne kaip akmuo, bet kaip laivo burė, pučiama Dievo Dvasios gyvenimo jūroje. Noriu padėkoti kiekvienam sutiktam žmogui šioje parapijoje, savo bendradarbiams kunigams bei patarnautojams. Linkiu visiems nenuslopinti troškimo teisingai ir vieningai gyventi šeimoje bei parapijos bendruomenėje. Juk esame Vieno Trejybėje Dievo vaikai, įskiepyti į amžinai gyvą Tikėjimo kamieną. Drąsos nugalint nepasitenkinimą, dvasinės jėgos, tirpdančios akmenis brolio – sesers sieloje“.
Kunigas religijos m. mgr. Juozas Deveikis:„Plungės ir Kantaučių parapijos buvo pirmosios vietos, kuriose pradėjau darbuotis kaip kunigas. Po Jo Ekscelencijos vyskupo Jono Borutos SJ pašventinimo kunigu, praėjus porai savaičių, buvau paskirtas vikaru į Plungę. Plungės parapijos klebono kanauninko Donato Stulpino buvau įpareigotas rūpintis Kantaučių parapija, Plungės miesto ligonine ir Plungės šeimos centru. Išvykdamas į Klaipėdos šv. Kazimiero parapiją, noriu kuo nuoširdžiausiai visiems padėkoti už šiltą priėmimą ir supratimą: broliams kunigams, su kuriais dirbau, Plungės ir Kantaučių parapijos žmonėms, Plungės miesto ligoninės personalui, ligoniams ir kolektyvui, kuris pagelbėdavo ligoninėje, Plungės šeimos centro savanoriams, Plungės Senamiesčio mokyklos vadovybei, mokytojams ir mokiniams, jaunimo choro nariams, kurie giedodavo sekmadieniais 10 val. šv. Mišiose. Iš Plungės išsivežu šiltus ir gražius prisiminimus, te Viešpats visiems atlygina už gerumą, parodytą man“.
