„Kontaučių“ klubą, kuriame medžioju, pagrįstai laikau vienu iš geriausių Plungės medžiotojų draugijoje. Apie jį išleistos dvi knygos. Prieš metus Kantaučių kultūros namuose klubo 50-mečio proga surengta trofėjų ir gamtos fotografijų paroda, taip pat pristatyta knyga apie šį klubą. Kasmet per Šv. Onos atlaidus medžiotojai visus vaišina žvėriena. Organizuojamos išskirtinės kilnesnės medžioklės. Visko net neišvardysi.
Be to, „Kontaučių“ klubo aktyvistai, susidėję pinigų, vieninteliai iš Plungės medžiotojų draugijos įsigijo aptvare užaugintus ir į laisvę paleido septynis danielius.
Tačiau beveik kiekvienais metais susiduriame su brakonieriavimu – randame sumedžiotų elnių. Taip atsitiko ir visai neseniai.
Aktyvesni klubo medžiotojai yra visai sutrikę. Per nemažai metų pasiekta, kad žvėrių būtų kuo daugiau, bet jie išbrakonieriaujami. Regis, žvėrių turtingi plotai – didelė pagunda.
Už elnio subrakonieriavimą gresia didžiausios baudos. Neteisėtai sumedžiojus elnią už žalą gamtai bauda – 5 070 eurų. Už patelę ar jauniklį – 3 040 eurų. Dar administracinė nuo 868 iki 1 735 eurų bauda su neteisėtos medžioklės įrankių konfiskavimu (transportas, šautuvai, kitos priemonės). Galiausiai, jei esi medžiotojas, kuriam laikui turėsi atsisveikinti su šiuo pomėgiu.
Kas iš to… Rizikuoja, ir tiek. Štai ir tas nesenas atvejis… Belieka manyti, kad brakonierius (ar brakonierių ekipažas) turi gerą „stogą“ ar gauna informacijos iš vietinių gyventojų, jog klubo medžiotojai iš elnių rujos vietos jau išvažiavo.
Neabejoju, kad tai kažkokio atvykėlio medžiotojo darbas, nes elniai sumedžioti karabinu ir visada per mėnulio pilnatį. Vadinasi, brakonierius nesinaudoja prožektoriumi. Subrakonieriautas elnias iš pievos buvo nuvilktas apie šimtą metrų iki miško. Neabejotinai tai kompanijos darbas, nes šio raguočio net dviese nepavilksi.
Bemaž visi ne šio klubo nariai (kai kas ir to paties) tikina, kad tai saviškio darbas. Aš taip nemanau. Kuriems galams rizikuoti? Juk yra licencijos ir gali žvėrį sumedžioti teisėtai. Pagaliau pakliuvęs brakonieriaujantis medžiotojas neabejotinai bus išmestas iš klubo.
Įsivaizduojate – per elnių rują prislenki ar bokštelyje nutykoji raguotį, bet jau temsta (medžiojant elnią prožektoriumi naudotis sutemus draudžiama) ir gerai negali įvertinti, ar žvėris šautinas, ir nenuspaudi gaiduko. Atvažiuoji kitą dieną – jau puotauja varnos. Iš kailio (matosi, iki kiek eina karčiai) nustatai amžių, išsiaiškini, kur kliuvo kulka.
Taigi kasmet (suskaičiavau šešis) iš mūsų plotų dingsta mažiausiai po elnią. Mes mokame nemenką mokestį už medžioklės plotus.
Piktumui nėra ribų. Nenoromis imi galvoti, jog aplinkos apsaugos įstatymai tiesiog palankūs brakonieriams. Mano kalbintas ne vienas rajono aplinkosaugininkas sutinka su tokia mintimi ir sako, kad jie yra „pažaboti“, nėra teisinės bazės. Anot jų, šuns balsas į dangų neina.
Na, pagalvokit, staiga gavai informaciją apie brakonieriavimą, bet į vietą ar kokį reidą šiaip sumanęs rajono aplinkosaugininko neprisikviesi. Tiesiog joks agentūros darbuotojas be departamento leidimo niekur nevažiuos.
Kaip „Plungei“ paaiškino rajono agentūros viršininkė Irena Latakaitė, reikia kreiptis telefonu 112. Tada gal į vietą važiuos būdraujantis ekipažas. Tačiau įvertinus atstumus jau gali būti po laiko. O šiaip apsiribojama paprastais reidais, kurie ne itin naudingi.
Jei būtų mano valia, kiekvienas medžiotojas turėtų teisę sulaikyti medžioklės plotuose pastebėtą brakonierių. Deja, brakonierių mašinos nesustabdysi. Šautuvą atimsi – savavaliavimas, ir pats turėsi bėdos. Antai Telšiuose girininkas sulaikė brakonierių, bet kol vyko tyrimas, jis negalėjo medžioti. Net filmavimo kamerai pastatyti būtinas leidimas.
Belieka nusispjauti – viską palikti likimo valiai ir piktintis tuo, kad aplinkosaugininkai tikrina tik teisėtos medžioklės dalyvius – gal kuriam medžioklės bilieto galiojimas pasibaigęs, gal taurelę išlenkęs ar dar kas nors netinka.
Gink Dieve, nesakau, kad nereikia medžiotojų tikrinti, bet, sutikite, tikrieji brakonieriai iš to tik juokiasi ir toliau gamtai daro žalą.
