Šiu metu Europos paveldo dienu tema Lietuvoje – istoriniai vargonai, vargonu paveldas. Kulturos vertybiu departamento specialistai, kulturos darbuotojai, mokytojai tai progai skirtais renginiais stengiasi atkreipti visuomenes demesi, sužadinti visu rupesti šia išskirtine kulturos vertybe.
Rugsejo 12-aja Europos paveldo dienu renginiai vyko Žemaiciu Kalvarijos miestelyje. Susirinkusiuosius Švc. Mergeles Marijos mažojoje bazilikoje pasitiko dvasinga vargonu muzika.
Vargonavo bazilikos vargonininke ir muzikos mokytoja Kristina Kondrataviciene.
Šventoves rektorius Andrejus Sabaliauskas pasveikino šventes dalyvius ir svecius, pasidžiauge, kad visi kartu, klausydamiesi sakralines muzikos, girdesime ir pajausime galbut kartais ne visai suprantamus dalykus.
Plunges rajono savivaldybes administracijos Švietimo, kulturos ir sporto skyriaus vyr. specialiste Vitalina Šidlauskiene pristate i švente atvykusius svecius: Lietuvos Respublikos Seimo nari Jurgi Razma, Savivaldybes administracijos direktoriu Alberta Krauleidi, direktoriaus pavaduotoja Edmunda Sausdrava, Kulturos paveldo departamento Telšiu teritorinio padalinio vadova Antana Eica, muzikologa, vargonu restauravimo meistra Rimanta Guca.
Seimo narys J. Razma, džiaugdamasis, kad Europos paveldo dienu programoje aptariamas vargonu paveldas, apgailestavo, kad musu šalyje kol kas mažai lešu tenka šioms vertybems išsaugoti. Dideli ispudi paliko susitikimas su muzikologu R. Gucu. Svecias papasakojo, kaip, prieš tai studijaves lietuviu liaudies muzika, susidomejo vargonais, kaip pradejo juos restauruoti. Esa ne tik vargonininkai, dvasininkai, bet ir visi, neabejingi vargonu muzikai, turetu dometis ir žinoti savo bažnycios vargonu istorija, prisideti prie ju išsaugojimo. Pasak muzikologo, vargonai – dalis bažnycios. Bažnycia – monumentas, o vargonai – monumento balsas. Cia susilieja giliausia malda ir vargonu muzika. Tai perduodama iš kartos i karta.
Šie metai musu šalies vargonu menui ir istorijai – jubiliejiniai. Sukanka 600 metu, kai 1408-uju balandžio 11-aja i Lietuva atkeliavo pirmieji vargonai. Marienburgo Kryžiuociu pilies dokumentuose rašoma, kad ta diena „Lietuvos Didžiojo Kunigaikšcio Vytauto žmonai kunigaikštienei Onai dovanu Kryžiuociu ordino didysis magistras Ulrichas von Jugingenas išsiunte klavikorda ir portatyva“ (klavikordas – klavesino prototipas, portatyvu vadinami nedideli nešiojamieji vargonai).
Šiandien Lietuvoje yra apie 500 vargonu. Beveik visi – istoriniai, sukonstruoti iki Pirmojo pasaulinio karo. Ju yra ne tik didžiuju miestu katedrose, bet ir miesteliu, kaimu bažnyciose. Vargonai nuo seno formavo tiek kaimo, tiek miesto gyventoju profesionaliosios muzikos meno skoni.
Iki pat XVIII a. musu krašte vargonus dažniausiai state klajojantys vargonu meistrai iš Gdansko, Karaliauciaus. Tuo laiku šis amatas populiarejo ir Lietuvoje.
Žemaiciu Kalvarijos bazilikos vargonai – vieni iš didžiausiu Žemaitijoje, pastatyti žymaus vargonu meistro Juozapo Radaviciaus(1857-1911). Jis tobulinosi Prancuzijoje, todel ir instrumentuose atsispindi prancuziškojo romantizmo subtilumai. Gintališkeje ir Gegrenuose išliko meistro Martyno Masalskio darbo vargonai, pastatyti XX a. pirmojoje puseje.
Plateliu bažnycios vargonai – lietuviu meistro Jono Garaleviciaus darbas. Plunges dekanate išliko unikaliu ir idomiu XVIII-XIX a. pabaigoje sumeistrautu vargonu – Beržoro, Kantauciu ir Šateikiu bažnyciose. Meniškai vertingu ir neobarokiniu prospektu pasidabine Plunges bažnycios vargonai pastatyti XX a., bet 1980 m. jie buvo perstatyti.
Po sakralines muzikos koncerto parapijos saleje pristatyta Žemaiciu Kalvarijos vidurines ir Šateikiu pagrindines mokyklos mokiniu fotografijos paroda „Fotografuoju pavelda, bažnycia“. Pagerbti šiu metu Žemaiciu Kalvarijos krašto kryždirbystes meistrai: Rimantas Laima, Arturas Platakis (Alsedžiu seniunija), Antanas Antanavicius (Žemaiciu Kalvarija). Padekota Plunges „Babrungo“ pagrindines mokyklos mokytojams Irenai Norgelienei, Sandrai Bagociutei, Jolantai Skersienei, Viktorui Raibužiui, dalyvavusiems konkurse „Mano kraštas – mano lopšys“.
