Kol Lietuvoje turime tik tris koronaviruso „Covid-19“ atvejus, kol patys į ligos patalą negulame ir mirtimi nesivaduojame, į šį paniką ir mirtį visame pasaulyje sėjantį užkratą vis dar žiūrime pro pirštus. Taip, lyg tai būtų toli, netikra ir nepavojinga. Ar esame teisūs atsainiai reaguodami į Pasaulio sveikatos organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų susijusių institucijų siunčiamus signalus? Plungiškė Morta Stasikėlytė, kuri nuo sausio studijuoja Italijos šiaurės vakaruose esančio Turino universitete, sako, kad koronavirusas kelia didžiulę grėsmę ir kad būtina paisyti visų perspėjimų ir reikalavimų.
Padėtis Italijoje išties siaubinga. Plintant koronavirusui, nuo kovo 10-osios karantinas įvestas ne tik Šiaurės Italijos regionuose, bet ir visoje šalyje: atšaukiami visi masiniai renginiai; keliauti leidžiama tik itin išskirtiniais atvejais, kurie susiję su darbu ar šeimos reikalais; mokyklos ir universitetai uždaryti iki balandžio 3-iosios; lankytini objektai neveikia; medicinos darbuotojų atostogos atšauktos ir t. t. Kovo 12-osios duomenimis, Italijoje buvo daugiau nei 12 tūkst. užsikrėtusiųjų, 827 mirę asmenys.
Plungiškė Morta, kuri naktį iš pirmadienio į antradienį iš Turino grįžo į Lietuvą ir šiuo metu yra apsistojusi Vilniuje, „Plungei“ pasakojo:
„Nuo sausio 10-osios studijuoju Turino universiteto periodontologijos rezidentūroje. Taigi porą mėnesių buvo ramu. Turine grėsmės nejautėme ir tada, kai vasario 24-ąją saugumo sumetimais buvo paskelbtas karantinas. Mūsų mieste ligos atvejų nebuvo, į raudonąją zoną nepatekome, tad į įvykius pernelyg nereagavome. Na, nedirbo kino teatrai, nevyko masiniai renginiai. Ir tiek.
Paskelbus karantiną, savaitę nėjome į universitetą. Kovo 2-ąją jau tikėjomės grįžti, bet… karantinas buvo pratęstas. Tada jau ėmėme suvokti, kad padėtis labai rimta. Juolab kad ir mūsų profesorius prasitarė, jog visa tai gali užsitęsti iki balandžio ar net ilgiau. Na, o praėjusį savaitgalį viskas dar labiau komplikavosi. Ligos atvejų radosi ir Pjemonto regione, kuriame gyvename, ir pačiame Turino mieste.
Pjemonto ligoninėje dirbantis mano draugas pasakojo, kad gydymo įstaigos perpildytos, kad pradėjo trūkti ir vietų, ir įrangos, ir žmogiškųjų išteklių. Užsikrėtusiuosius pradėta skirstyti – ką būtina gydyti įstaigoje, ką galima ir namuose. Taigi padėtis – ir nebekontroliuojama, ir neprognozuojama. Italai sunerimę, gatvės gerokai ištuštėjusios, uždaryti restoranai, kavinės. Bet parduotuvėse produktų lyg ir netrūksta.
Tą aš mačiau Turine, o Lombardijos regione, kur įsikūręs Milanas, viskas dar rimčiau. Mokomės internetu, nuolat bendraujame su dėstytojais, kurie sako tą patį – nežinia, ką galima prognozuoti ir kuo čia viskas baigsis. Mat liga sparčiai plinta, atvejų skaičius kasdien didėja. Tad tik dienų klausimas, kada ir Turine bus taip pat kaip Milane.
Ta grėsmė buvo viena iš priežasčių, kodėl aš nusprendžiau grįžti į Lietuvą. Juolab kad neaišku, kiek ilgai visa tai užsitęs. Tad prasmės likti Turine nebuvo.
Pirmadienį, kai išskridau iš Italijos, ribojimų išvykti dar nebuvo. Taigi suspėjau pačiu laiku. Nors atvykau ne iš raudonosios zonos, Vilniaus oro uoste buvau tikrinama. Mano atveju karantinas netaikomas, bet aš nusprendžiau savanoriškai karantinuotis ir dvi savaites iš namų Vilniuje neisiu. Atsargumas, manau, privalomas.
Nors šiuo metu Lietuva Europos kontekste laikosi gerai, bet niekas nežino, kaip bus ryt. Todėl būtina, kad kiekvienas žmogus situaciją vertintų labai rimtai. Tačiau akivaizdu, kad daugelis grėsmės nesuvokia, nesupranta, kad reikia rūpintis ne tik savimi – esą aš jaunas, stiprus ir neužsikrėsiu, bet ir aplinkiniais, kurie vyresni, silpnesnio imuniteto.
Išties padėtis tokia, kad negalime elgtis egoistiškai. Kai koronavirusas taip sparčiai plinta, atostogų rizikos zonos šalyse klausimas negali būti net kvestionuojamas. Jų privaloma atsisakyti. Jei keliausime, situacijos tikrai nesuvaldysime. Ir jei Lietuvoje atsitiktų taip, kaip Italijoje, čia būtų dar liūdniau, nes mūsų galimybės ir ištekliai sukontroliuoti tokį užkratą gerokai mažesni nei Italijos.
Stebint iš šalies, gal tos grėsmės ir neatrodo tokios didelės. Bet, patikėkit, kai jas pamatai savo akimis, kai stebi persigandusius draugus medikus, tada suvoki, kad tai ne juokai. Dabar Italija – pavyzdys to, kas gali nutikti, jei į ligą numosime ranka. Tai – tikrai nieko panašaus į sezoninį gripą!
Labai prašau: išgirskite žinutę dėl koronaviruso! Tai labai rimta. Noriu, jog žmonės Plungėje ir visoje Lietuvoje suvoktų, kad jei nesilaikysime Pasaulio sveikatos organizacijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų institucijų reikalavimų ir rekomendacijų, akimirksniu analogišką situaciją galime turėti ir Lietuvoje. Tad labai prašau – išgirskite.“
Primename, kad koronavirusas „Covid-19“ yra virusinė infekcija, kuri plinta oro lašeliniu būdu. Užsikrėsti galima per artimą kontaktą su sergančiuoju, bendraujant ne trumpiau kaip 15 minučių, o inkubacinis laikotarpis siekia iki 2 savaičių. Infekcija pasireiškia peršalimo simptomais, dusuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, raumenų skausmais, pakilusia kūno temperatūra.
