Dar visai neseniai plungiškiai džiaugėsi, kad pagaliau valomas ir tvarkomas metų metus dvokęs Palankės gatvės tvenkinys. Ne vienas tikėjosi, kad kone pačiame miesto centre esantis vandens telkinys taps puikia poilsio zona. Deja… Džiūgauta neilgai, nes jau gegužę į tvenkinį vėl plūstelėjo teršalai. Nuo to laiko ir aplinkosaugininkai, ir valdininkai bando išsiaiškinti, kas taip begėdiškai ir be sąžinės graužimo teršia telkinį, už kurio išvalymą moka Europos Sąjunga. Į teršėjų „medžioklę“ išsirengta ir praėjusį antradienį.
Teršalai pastebėti prieš du mėnesius
Priminsime, kad dar gegužės mėnesį šalia tvenkinio gyvenantys žmonės Plungės rajono savivaldybės merui Albinui Klimui pranešė, kad į ką tik išvalytą tvenkinį vėl plūstelėjo š… Meras sureagavo operatyviai –
ant kojų tučtuojau sukeltos visos atsakingos tarnybos. Prie tvenkinio sugužėję valdininkai ir inspektoriai ne tik pasipiktino begėdiška tarša, bet ir nusprendė ieškoti teršėjų bei griežtai juos bausti. Tuomet manyta, kad teršalais telkinį „maitina“ neprisijungusieji prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos.
Kadangi nuo žinios apie tvenkinio teršimą praėjo du mėnesiai, pasidomėjome, kaip aplinkosaugininkams sekasi ieškoti taršos šaltinio ar šaltinių. Kaip sakė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės skyriaus vedėja Irena Latakaitė, teršėjų ieškoma nuolat, deja, paieškos – bevaisės. Nežiūrint to, rankų nenuleidžiama. Į reidą susiruošta ir praėjusią savaitę. Prie komisijos prisijungė ir „Plungės“ laikraščio atstovai.
Nutarta tikrinti liniją
Dar prieš reidą nutarta patikrinti tą rajoną, iš kurio, kaip spėjama, „atkeliauja“ fekalijos. Vykdama į reidą, aplinkosaugininkų viršininkė I. Latakaitė talkon pasikvietė Plungės miesto seniūno pavaduotoją Algimantą Grisaitį ir UAB „Plungės vandenys“ darbuotojus. Paklausta, ar tikrins privačias valdas, I. Latakaitė atsakė, jog šįkart planas – kiek kitoks.
I. Latakaitė sakė iš UAB „Plungės vandenys“ gavusi duomenis, kurie to rajono gyventojai nėra bendrovės abonentai. Aušros gatvėje tokių namų yra 5, Laisvės g. – 7, Ežero g. – 3, Akacijų g. – 1, Rietavo g. – 5. Pasak aplinkosaugininkės, visi jie turi galimybę jungtis prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, bet to nedaro, nes paskui už paslaugas reikės mokėti.
Anot I. Latakaitės, surengti reidą į privačias valdas – gana sudėtinga. Gyventojai tai neįsileidžia, tai namuose jų nėra. Tačiau šįkart nutarta tikrinti ne tuos, kurie neprisijungę prie tinklų, bet lietaus kanalizacijos liniją, mat, apsvarsčius įvairiausius variantus, nuspręsta, kad kažkur gali būti sumišusios lietaus vandens ir fekalijų kanalizacijos. „Jei pamatysime, kad taip ir yra – į lietaus kanalizaciją patenka fekalijos – galų ieškosime privačiose valdose“, – sakė Plungės aplinkos apsaugos agentūros vedėja.
Vamzdžiuose – „langeliai“
Nuvykę į Aušros gatvę ir atidarę lietaus kanalizacijos šulinių dangčius, I. Latakaitė ir A. Grisaitis žiūrėjo, ar tekantis vandenėlis švarus, ar užterštas. Iš pradžių nieko įtartino neaptikta, tačiau vėliau pastebėta, kad šuliniuose vanduo – ir su kvapeliu, ir įtartinos spalvos. O tai reiškia, kad jame esama organinių teršalų. Šuliniuose rasta ir fekalijų kanalizacijos vamzdžių. Žinoma, nieko baisaus, jei jie būtų sandarūs, tačiau dviejuose šuliniuose įžiūrėta, kad vamzdžiuose… išpjauti „langeliai“! Būtent pro juos fekalijos ir patenka į lietaus kanalizaciją.
Taigi vienas taršos šaltinis aptiktas, tačiau… Kaip sakė Plungės rajono aplinkosaugininkų vadovė, šiuo metu Palankės gatvės tvenkinys teršiamas ypač gausiai. Ir plika akimi matyti, ir užuosti galima, kad tai – organiniai teršalai, fekalijos. Nuo jų telkinys jau ir dvokia, ir dumbliai veistis pradėjo. Nors vienas taršos šaltinis ir surastas, sustoti negalima. Mat pagal teršalų kiekį akivaizdu, kad jų turėtų būti kur kas daugiau.
I. Latakaitė po reido su UAB „Plungės vandenys“ sutarė, kad vamzdžiuose aptikti „langeliai“ bus užsandarinti. Taigi pro juos fekalijos į lietaus kanalizaciją nebepateks. Be to, planuojama patikrinti, kaip nuotekas tvarko M. K. Čiurlionio gatvės gyventojai – ar į lietaus kanalizaciją nėra sukišti „vamzdukai“, kuriais nuteka teršalai iš gyvenamųjų namų ar ūkinių pastatų.
„Taigi dar eisim ir eisim. Turim nustatyti teršėjus. Antraip visas darbas – tvenkinio valymas ir tvarkymas – bus bergždžias. Be to, neišlaikiusi švaraus telkinio, Savivaldybė Europos Sąjungai turės grąžinti milijoninę paramą“, – kalbėjo aplinkosaugininkė.
Priminimas: gresia baudos!
Anot I. Latakaitės, Plungė turi daug vandens telkinių: Babrungo upę, vadinamąją Plungės jūrą, Norvilo ežerą, tvenkinių kaskadas parke, kūdras Palankės gatvėje. Protingai tvarkantis, vandens telkiniai – didelis gamtos turtas ir puošmena miestui. Juolab kad ne visi miestai gali tokia jų gausa pasigirti. Deja, kaip sakė aplinkosaugininkė, dalis plungiškių to nesupranta, vandens telkiniai jiems – tik pigi galimybė atsikratyti nevalytų nuotekų.
Pastaraisiais metais Plungėje paklota daug fekalinės kanalizacijos tinklų, sudaryta galimybė tinkamai, neteršiant aplinkos, atsikratyti nuotekų. Deja, deja… „Dalis plungiškių, kurie neseniai šaukė, kad nėra kanalizacijos tinklų, dabar prie jų nesijungia, nes už nuotekų valymą nenori mokėti. Žinoma, visą gyvenimą nemokėjus, sunku persiorientuoti, bet anksčiau ar vėliau teks tai padaryti. Nes kertame šaką, ant kurios patys sėdime“, – įsitikinusi I. Latakaitė.
Šiemet aplinkosaugininkai dažnai užsuka pas gyventojus, nuotekomis teršiančius aplinką. Dalis jų jau bausti. „Dar kartą įspėju: tai gali brangiai kainuoti. Nuolaidų nebebus. Nei ašaros, nei grasinimai nepadės“, – sakė aplinkosaugininkų vadovė.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas už nevalytų nuotekų išleidimą į drenažo sistemas numato baudas: piliečiams – nuo 400 iki 2 000 Lt, pareigūnams – nuo 1 000 iki 5 000 Lt. Už aplinkos teršimą nevalytomis nuotekomis piliečiai baudžiami nuo 200 iki 1 000 Lt, pareigūnai – nuo 600 iki 4 000 Lt. Jei tenka bausti pakartotinai, bauda didėja: piliečiams – nuo 1 000 iki 4 000 Lt, pareigūnams – nuo 2 000 iki 10 000 Lt. Taigi verčiau susitvarkyti nei mokėti baudas. Juolab kad ir sumokėjus baudą, susitvarkyti vis vien reikės.
