„Problemų tokių, kad griūtų dangus, neturime. Susirinkome aptarti eilinių, kasdienių reikalų“, – kalbėjo Rietavo savivaldybės vadovas Antanas Černeckis, pradėdamas pasitarimą su seniūnais.
Nei tradicinių Joninių, nei Tverų miestelio šventės
Dėl karantino teko atsisakyti ne vieno suplanuoto renginio. Jam pasibaigus, bandoma kultūrinį gyvenimą grąžinti į įprastas vėžes. Vis dėlto, kaip informavo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Bertauskienė, tradicinės Joninių šventės Rietave nebus.
Liepos 6 dieną Oginskių kultūros istorijos muziejaus kiemelyje vyks „Vasaros vaidinimai“. Žiūrovai galės mėgautis teatralų dovanojamais spektakliais, o 21 val. bus pakviesti kartu sugiedoti himną.
„Tikimės, kad viskas bus gerai. Rugpjūčio mėnesį, kaip ir numatyta, vyks Pažaislio festivalio koncertas, o rugsėjį galėsime švęsti Mykolines“, – sakė J. Bertauskienė.
Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas pranešė, kad tveriškiai nusprendė šiemet Kraštiečių sueigos nerengti: „Tradiciniai atlaidai bažnyčioje bus, tačiau miestelio šventės neorganizuosime.“
Kvietė bendradarbiauti
Pasitarimo dalyviams oficialiai pristatytas naujasis Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Liutauras Mockus.
„Norėčiau, kad žmonių skundai nenugultų seniūnijų stalčiuose, kad pasiektų skyrių, ir visi kartu galėtume ieškoti problemų sprendimų.
Dabar pats geriausias laikas apžiūrėti, ar jūsų teritorijose nėra atsiradę įgriovų, sulūžusių pralaidų. Jeigu tokių rasite, praneškite“, – kvietė bendradarbiauti seniūnus vedėjas.
Aptarta situacija keliuose
Kiekviename seniūnų pasitarime aptariamos kelių priežiūros aktualijos. Apie jas kalbėta ir šį kartą. Meras A. Černeckis domėjosi, ar seniūnijų vadovai pasirūpino, kad žmonės, gyvenantys šalia žvyrkelių, nekentėtų nuo dulkių.
Paaiškėjo, kad su dulkėmis šiemet žadama kovoti ne laistant kelius druskingu vandeniu, kaip daryta anksčiau, o barstant specialiomis dulkėtumui mažinti skirtomis priemonėmis. „Išbandėme – efektas yra. Kuo sausesnis oras, tuo ilgesnis veikimas. Ir naudojimas patogus – žvyrkelius šalia sodybų galima pabarstyti tiesiog ranka, didesnius ruožus – trąšų barstomąja“, – rekomendavo kolegoms naująją priemonę Tverų seniūnijos vadovas A. Zalepūgas.
Seniūnai stebėjosi, kad uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos keliai“ darbininkai dingo nebaigę taisyti asfalto duobių. Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas pranešė, kad administracija yra gavusi raštą, jog UAB „Žemaitijos keliai“ bankrutuoja.
Per pasitarimą pasidžiaugta, kad šiemet anksti pradėtos šienauti regioninių kelių pakelės. Daugėdų seniūnijos vadovė Asta Globienė negailėjo pagyrų ūkininkams, prikimbantiems prie pakelių, esančių šalia jų žemių, priežiūros.
Tverų seniūnas A. Zalepūgas bėdojo, kad su turima darbo jėga – dviem darbininkais – neįmanoma visko sutvarkyti: „Pakelės, kapinės, kapinaitės, koplytėlės – darbo daug, o žmonės nebejauni, pavargsta. Ir atostogų reikia išleisti. Turime žoliapjovę, bet ji ne pakelių priežiūrai skirta. Jeigu žolėje pasitaiko koks didesnis akmuo ar kelmas… remontuojam. Viskas iš „biednumo“.“
Rietavo miesto seniūnas Petras Lengvenis pasidalijo savo įžvalgomis, kad ateityje pakelių nebešienausime: „Rinksimės natūralumą, kaip tai padarė didieji miestai – Kaunas, Vilnius, Klaipėda.“
„Net Vokietijoje, Zarbeke, mačiau žole užžėlusį kelio žiedą. Iš pradžių nustebau, nes jie labai prižiūri miestą. Man buvo paaiškinta, kad taip daroma specialiai, paliekant natūralią aplinką“, – pratęsė seniūno mintį meras.
Ramybės neduoda apleisti statiniai
Kalbėta ir apie statinius – pirmiausia bebrų suręstus. A. Zalepūgas pastebėjo, kad labai užtvenkti Šiuraičių ir Plauskinių kaimuose esantys kanalai.
Priminta, kad savininkai, kurių žemėse kanalai užtvenkti, turi kreiptis į medžiotojus. Išardyti užtvankas ir atlyginti patirtą žalą – jų prievolė.
Vėliau aptarta ir metų metais Savivaldybės valdžiai ramybės neduodanti apleistų, griūvančių pastatų problema. „Ten, kur savininkai nesitvarko, turėsime įsikišti mes. Negalime numoti ranka, kai baigiančiame nugriūti name žmogus gyvena. Reikia rašyti savininkams raštus, reikalauti susitvarkyti“, – dėstė Savivaldybės vadovas.
Tokių akis badančių statinių savivaldybės teritorijoje yra nemažai. Paminėta daržinė be langų ir durų Vatušiuose, vienai įmonei priklausantys visiškai apleisti statiniai Drobstuose, Pramonės gatvėje.
„Girdėjome, kad savininkas jų net neregistravęs. Jeigu nesitvarko, ieškosime galimybių įtraukti statinius į bešeimininkių sąrašą ir patys spręsime, ką su jais daryti. Negalime leisti šitaip gadinti mūsų įvaizdžio. Į normalias įmones atvažiuoja užsakovai. Kaip jiems atrodo šalia kelio griūvančios daržinės – stogas jau ant galvos krenta. Vatušiuose geranoriškai atidavėme žmogui daržinę, žadėjo, kad susitvarkys, o kaip dabar atrodo… Ir į Jaupėnų pusę važiuojant griuvenų yra. Apie Giliogirio ūkininką net nekalbu… Turbūt toks žmogaus gyvenimo būdas.
Darome naujas gatves, įrengiame apšvietimą, dviračių takus, bet yra tokių piktybinių, kurie visą įvaizdį gadina“, – piktinosi meras.
Savivaldybės vyriausiajam specialistui, atsakingam už civilinę ir darbo saugą, Algirdui Meilui pavesta nusiųsti apleistų statinių šeimininkams raštus, kad tvarkytų pastatus, o jeigu jie nereaguos, imtis drausminančių priemonių.
Su ne mažesniu apmaudu Savivaldybės vadovas kalbėjo apie vandalizmo atvejus, vis dar pasitaikančius Rietavo parke.
Tiltui reikia remonto
Miesto šeimininkas P. Lengvenis atkreipė dėmesį, kad remonto jau reikia tiltui per Jūros upę, esančiam Laukuvos gatvėje.
„Šio tilto tvarkymas buvo pirmasis mūsų darbas atkurtoje Rietavo savivaldybėje. Teks remontuoti iš naujo – ratas sukasi“, – tokiu filosofiniu mero A. Černeckio pamąstymu ir užbaigtas seniūnijų ir Savivaldybės vadovų pasitarimas.
