Liepos 1 d. sukako 60 metų, kai Jungtinėse Valstijose mirė mūsų kraštietis Jonas Januškis – Lietuvos kariuomenės savanoris, III Seimo narys, įvairių tarpukario Lietuvos leidinių bendradarbis, žurnalo „Naujoji Gadynė“ ir JAV išeivijos laikraščio „Keleivis“ redaktorius.
Pritapo prie socialdemokratų
- Januškis gimė 1900 m. vasario 9 d. Čekų kaime – tuometinės Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiuje, mažažemio ūkininko šeimoje. Jis mokėsi Viekšnių keturklasėje mokykloje, vėliau – Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1919 m. J. Januškis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, joje tarnavo dvejus metus.
1920–1921 m. mūsų kraštietis buvo Šiaulių apskrities savivaldybės tarnautojas – tapo pirmuoju Šiaulių viešosios bibliotekos vedėju.
1921–1925 m. J. Januškis studijavo Leipcigo ekonomikos universitete. Jį baigęs ir įgijęs ekonomisto diplomą kraštietis sugrįžo į Lietuvą ir dirbo Šiaulių kooperatyvų sąjungoje. Dar studijuodamas kraštietis įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją, dalyvavo socialdemokratinio jaunimo sąjungos „Žiežirba“ veikloje. Jis aktyviai bendradarbiavo su spauda – rašė į „Lietuvos žinias“, „Žiežirbą“, „Socialdemokratą“, „Profesines žinias“, Šiauliuose redagavo „Darbininkų balsą“. Už apskrities viršininko kritiką J. Januškis 2 savaites buvo kalintas.
Seimo narys, kalinys, emigrantas, redaktorius
1926 m. dalyvavo Seimo rinkimuose – pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą Panevėžio rinkimų apygardoje J. Januškis buvo išrinktas į III Seimą.
Šio Seimo kadencijos metu J. Januškis paskirtas žurnalo „Naujoji Gadynė“ redaktoriumi, po 2026 m. gruodžio 17 d. perversmo žurnalo leidimas buvo sustabdytas.
1927 m. rugsėjo mėn. valdžia J. Januškį areštavo, uždarė į Šiaulių kalėjimą, vėliau išsiuntė į Varnių koncentracijos stovyklą. Iš jos kraštietis paleistas 1928 m. vasarį. Tų pačių metų birželį J. Januškis vėl buvo suimtas, mėnesį kalintas Bajorų kalėjime Klaipėdoje, po to išsiųstas visam laikui gyventi į gimtinę – Čekų kaimą.
1928 m. spalį J. Januškis pabėgo į Latviją. Jis buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų organizacijos užsienyje (LSDOU) vykdomojo komiteto nariu, vėliau – komiteto pirmininku. Rašė į Vilniuje leistą LSDOU laikraštį „Pirmyn“, į Rygoje leistą lietuvių socialdemokratų laikraštį „Darbininkų balsas“.
Vėliau J. Januškis gyveno Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Jis redagavo socialdemokratų laikraštį „Kova“. 1937–1940 m. jis dirbo „Lietuvos žinių“ Paryžiaus korespondentu, straipsnius pasirašinėjo slapyvardžiu S. Daugirdas ir kitais.
1941 m. J. Januškis emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, redagavo Brukline leistą „Naująją Gadynę“ (1942–1943 m.), buvo išeivijos lietuvių socialistų laikraščio „Keleivis“ redaktorius, vėliau – šio laikraščio reikalų vedėjas.
1963 m. liepos 1 d. Bostone J. Januškis mirė nuo širdies smūgio.
Dalyvavo JAV lietuvių politinėje veikloje
Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Juozo Skiriaus straipsnyje „Lietuvos vyriausybės tremtyje organizavimas 1941–1943 m. JAV: Lietuvių tautinės tarybos įkūrimas“, remiantis archyviniais dokumentais ir to meto JAV lietuvių spauda, aptariamas bandymas Jungtinėse Valstijose sukurti Lietuvos vyriausybę tremtyje, sutelkti išeivijos lietuvius į organizaciją, šiuos darinius formuojant iš 1939–1941 m. pasitraukusių Lietuvos piliečių (1941 m. rudenį jų, dar neįgijusių JAV pilietybės, Valstijose buvo registruota beveik 87 tūkst.).
„Brandžiausias Lietuvos piliečių politinės veiklos JAV laikotarpis – 1941–1943 metai, tuomet akivaizdžios jų pastangos telktis, organizuotis ir bandyti atstovauti okupuotos Lietuvos gyventojams užsienyje“, – teigia mokslinio straipsnio autorius, tarp kitų išeivijos veikėjų, dalyvavusių šiame procese, ne kartą minintis ir J. Januškį.
Mūsų kraštietis, atvykęs į JAV, įsijungė į politinę veiklą. Minimu laikotarpiu jis buvo Lietuvos piliečių sąjungos Niujorko skyriaus, Lietuvių tautinės tarybos narys. Išeivijos lietuviams palaipsniui tapus JAV piliečiais bei 1943 m. Lietuvoje susikūrus VLIK’ui (Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui) šių organizacijų veikla nunyko.
Tuo laikotarpiu J. Januškis savo dėmesį skyrė darbui Bostone leidžiamame laikraštyje „Keleivis“, dalyvavo Amerikos lietuvių socialdemokratų partijos bei JAV lietuvių darbininkų draugijos veikloje.
Lyg žiūrėtų į tėviškę…
1963 m. liepos 10 d. „Keleivis“ visą laikraščio puslapį paskyrė buvusiam redaktoriui ir reikalų vedėjui. Laikraštyje išspausdintame nekrologe rašoma: „Jisai visas savo jėgas, mokslą ir sveikatą paskyrė kovai dėl tėvynės Lietuvos laisvės ir lietuvių gerovės. Jau iš gimnazijos suolo stojo savanoriu kariuomenėn Lietuvos nepriklausomybės ginti. Grįžęs mokyklon ir baigęs aukštąjį mokslą užsienyje, deja, nepriklausomoje Lietuvoje nerado, ko siekė ir dėl ko kovojo: dėl demokratinio nusistatymo pačių lietuvių tremiamas ir kalinamas, jau 1928 metais buvo priverstas palikti Gimtąjį Kraštą. Tęsdamas tremtinio gyvenimą svetur, jau ir Amerikoje visą savo energiją ir didelį dvasinį bei moralinį pajėgumą iki mirties skyrė lietuvių spaudai — laikraščių redagavimui.“
Tame numeryje spausdinamas Jackaus Sondos straipsnis apie paskutinę mūsų kraštiečio darbo ir gyvenimo dieną. Pateikiame kelias šios publikacijos ištraukas.
„Pirmadienis – sunki diena keleiviečiams, nes tą dieną išleidžiamas laikraštis, todėl yra ir daug sunkaus darbo. Artėjo penkta valanda vakaro. Jau buvo beveik viskas paruošta laikraščiui spausdinti. Jonas, visą dieną buvęs gana geros nuotaikos, išėjo papietauti ir po valandos turėjo grįžti Keleivį spausdinti, – jis ir čia buvo reikalingas, nes naujas spausdintojas dar nėra įpratęs.
Laukiu valandą. Jono nėra. Dar pusvalandį palaukęs skambinu telefonu. Neatsako. Manau, gal pervargęs kiečiau užsnūdo. Tepamiega. Kiek palaukęs vėl skambinu. Vėl niekas neatsako. Tada einu prie durų skambinti (Jonas gyveno prie Keleivio įstaigos). Ir čia niekas neatsiliepia.“
Toliau straipsnio autorius pasakojo, kaip kvietė policiją, buvo išlaužtos buto durys, kaip atrado kėdėje sėdintį, bet jau mirusį kolegą.
„Atvykęs policijos gydytojas konstatavo mirtį. Ji turėjo įvykti labai staiga, nes velionis taip ir liko besėdįs, tiktai į langą pakrypęs, lyg instinktyviai gaivinančio oro ir laisvos erdvės siekdamas, lyg žalių laukų vėjelio ilgėdamasis, į užjūrio tolius dvasios akim žvelgdamas. Taip ir amžinuoju miegu užmigo.“
Artimieji, draugai, kolegos J. Januškį laidojo liepos 4 d. Bostono ForestHills kapinėse.
PASTABA: be straipsnyje minėtų šaltinių, autorė naudojosi LR Seimo svetainėje pateikta J. Januškio biografija.
Nuotr. iš JAV lietuvių savaitraščio „Keleivis“, 1963-07-10.
