Vykstantieji į Paryžių, būtinai nori aplankyti Luvrą, Londone visi traukia į garsųjį Britų muziejų, Amsterdamas turistams siūlo Van Gogo, Madam Tiuso ekspozicijas.
O štai jei nuvyksite į Suvalkijos sostinę Marijampolę, neaplenkite to miesto pataisos namuose įsikūrusio muziejuko, kuriame „apgyvendinti“ iš nuteistųjų per kratas paimti daiktai. Mano nuomone (o tokią susidariau, kai perskaičiau straipsnį „Lietuvos ryte“), tai dėmesio verta ekspozicija, ypač rekomenduotina tiems, kam reikalingas geros nuotaikos užtaisas. Jei tame muziejuje rimtu veidu apžiūrėsit 1947 metais NKVD rašytas pažymas, tai prie „samanės“ virimo aparato, sukonstruoto iš plastmasinių kibirų, imsite šypsotis, o perskaitę nuteistųjų prašymus ir pasiaiškinimus, jau kvatositės. Na, argi ne šmaikštuoliai kaliniai, rašantys: „Prašau leisti likusią bausmės dalį atlikti karštame taške Irake. Noriu padėti arabų žmonėms integruotis į visuomenę“. Tikrų tikriausias altruistas, ir kaip toks „gėris“ už grotų pakliuvo…
Matyt, nesaldi ta belaisvio duona, jei žmogelis net į Iraką prašėsi. Kad laisvėn veržiamasi bet kokia kaina, įrodė ir vienas paauglys, Ukmergės vaikų globos namų auklėtinis. Iš globos įstaigos pasprukęs vaikinukas, nenorėdamas, kad policininkai grąžintų jį atgal, bandė bėgti filmuose nusižiūrėtu būdu: iš paklodžių susirišo virvę, kuria ketino iš ketvirtojo aukšto nusileisti. Tačiau nesėkmingai – nukrito… Taigi po įvykio bėglys nuvežtas ne į globos namus, o į ligoninę. Gal ten paauglys jausis geriau?
Beje, dabar toks laikas, kai niekas, niekur ir niekada nesijaučia labai gerai. Ir iš kur ta gera savijauta, jei aplink darganota, tamsu, jokio saulės spindulėlio. O dar tie užtemimai, vienas paskui kitą keliaujantys, protą ir jausmus audrina. Tai Saulė užtemo, tai Mėnulis, ir vis prognozuojama – prastas metas, įtampa, pasisaugokite, venkite, atidėkite, nepradėkite… Fuj… Gal, kai kiek pašals bei pasnigs, ir nuotaika į gerą pakryps. Juk balta spalva optimizmą sėja.
Širdį glosto ir tai, kad artėja Kalėdos. Jau ir su kolegom tariamės – kaip čia švęsim, ką čia dovanosim, ir namuose vaikai galvoja, ką į laišką Kalėdų seneliui įraityti, ir „Teleloto“ dosniais kalėdiniais žaidimais vilioja, ir eglučių įžiebimo šventės jau prasideda… Taip, „Pelėdos. O kodėl Pelėdos?“ – kaip „Tele2“ reklamoje paklaustų tūlas kitakalbis, nesuprantantis, kodėl mes tų Pelėdų taip laukiam.
Norisi tikėtis, kad iki Pelėdų (Kalėdų – autorės pastaba) ir politinėje padangėje šviesa bei taika įsivyraus. Gal jau visi ministrai ir viceministrai ant savo laktų bus sutupdyti, visi, Prezidentės Dalios Grybauskaitės išegzaminuoti ir palaiminti, kibs į naujus darbus ir, lyg jautį už ragų, griebsis įgyvendinti pažadus, išdalintus prieš rinkimus…
