„Jauni medikai mokosi norvegų kalbos ir kraunasi lagaminus“

Praėjusį savaitgalį internetu pradėta platinti peticija, kurioje medikai kelia penkis jiems aktualiausius reikalavimus: nedelsiant 30 proc. (per artimiausius metus – 50 proc.) didinti atlyginimus, keisti darbo krūvius, panaikinti baudas už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, derinti su jų darbu susijusius pokyčius, sudaryti sąlygas kelti kvalifikaciją. Peticiją, kurią inicijavo Vilniaus Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius, palaiko ir Plungės ligoninės gydytojai.

Kas atsitiko, kad sveikatos apsaugos sistemoje susiklostė tokia chaotiška padėtis, kad medikai pažėrė krūvą griežtų reikalavimų ir netgi grasina streikais? Mintimis apie tai dalijosi Plungės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė, Vidaus ligų skyriaus vedėjas Boleslovas Kazlauskas ir gydytojas otorinolaringologas Giedrius Ramanauskas.
Peticiją per keletą dienų pasirašė keliasdešimt tūkstančių medikų ir juos palaikančių žmonių, pritariančių, kad gydytojų atlyginimai – vargani, o darbo krūvis, atsakomybė, patiriamas emocinis spaudimas ir fizinis nuovargis – didžiulis. „Medikams trūko kantrybė, jie pagaliau ryžosi ginti savo teises, – kalbėjo gydytojas G. Ramanauskas. – Ir tai labai rimta, nors premjeras Saulius Skvernelis, girdėjau, šį procesą pavadino sambrūzdžiu.“
Gydytojų tvirtinimu, visur akcentuojama tai, kad medikai reikalauja didesnių atlyginimų, tačiau, be šio, yra dar keturi reikalavimai, kurie lyg ir nublanksta. „Taip, mes nesame patenkinti algomis, bet keliame ir kitas problemas – norime geresnių darbo sąlygų, sureguliuotų darbo krūvių, ilgesnio laiko pacientui“, – teigė G. Ramanauskas.
Anot plungiškių medikų, didžiausia problema – tai, kad medicinos sistemoje pradėjo trūkti žmogiškųjų išteklių – gydytojų, slaugytojų, jų padėjėjų. Specialistų lyg ir paruošiama, bet nemaža dalis jų iškart po studijų išvyksta dirbti į užsienį. Kas ten vilioja? „Palankesnės darbo sąlygos ir gerokai didesni atlyginimai, – nurodė gydytojai. – Ir dar – daug didesnė pagarba medikui.“
D. Luotienė sakė, kad rajoninės ligoninės dėl mažo finansavimo nepajėgios pasikviesti jaunų specialistų. Vadinasi, personalas sensta. Pavyzdžiui, Plungės ligoninėje 60 procentų gydytojų yra pensinio amžiaus. Slaugytojos – dar vyresnės. Kas ateis po jų, nežinia. Ir tai problema, kuri kelia didžiulį nerimą. „Kad ateitų jaunimo, reikia vieno dalyko – didesnių algų, o jų mes neturime iš ko mokėti. Dabar gydytojas, kad galėtų oriai gyventi, turi lakstyti per kelis darbus, važinėti iš vieno miesto į kitą. Nuo tokio krūvio pavargsta, tad logiška, kad pradeda dairytis į kitas šalis, kur dirbama mažiau, algos – didesnės“, – dėstė medikė.
Direktoriaus pavaduotojai pritarė G. Ramanauskas: „Gydytojai mokosi 11–12 metų, vadinasi, realiai dirbti pradedame būdami 31–32 metų. Be to, ne vienas turime mokėti bankams paskolas, kurias pasiimame studijuodami. Norėdami išgyventi turime lėkti per kelis darbus, dirbti ne vienu etatu. Ar tai normalu? Ne. Esame už žmonių sveikatą ir gyvybę atsakingi gydytojai ir mums apmaudu, kad šaltkalviai per porą valandų uždirba daugiau nei mes per visą dieną.“
Pasidomėjus, kokios Plungės ligoninės darbuotojų algos, D. Luotienė pateikė duomenis: gydytojai, dirbdami didesniu nei etato krūviu, kartu su budėjimais uždirba apie 1 400 eurų (neatskaičius mokesčių), slaugytojos – apie 620 eurų „ant popieriaus“. Europos valstybėse gydytojų atlyginimas nuo vidutinio šalies atlyginimo skiriasi 3–4 kartus, kai kuriose šalyse – 5–10 kartų. Taip vertinamos išskirtinai ilgos ir sudėtingos studijos ir išskirtinai prestižinė specialybė.
Gydytojo G. Ramanausko manymu, padėtis išties katastrofiška ir, jei valdžia nesiims priemonių, viskas tik blogės, Lietuvoje nebebus kam dirbti. O visuomenė sensta… „Mano grupėje buvo dešimt gydytojų rezidentų, du iš jų iškart po studijų išvyko dirbti į Vokietiją. Žinau, kad panašiems veiksmams nusiteikę daugybė specialistų. Jauni medikai mokosi norvegų kalbos ir kraunasi lagaminus. Aš taip pat galėčiau išvykti. Kas mane laiko? Noras būti naudingam Lietuvai, saviems žmonėms, noras, kad vaikai kalbėtų lietuviškai. Ir tikiuosi, kad kas nors į tai atsižvelgs. Kiti nebetiki, todėl išvyksta“, – mintimis dalijosi jaunas specialistas.
Pasak gydytojo B. Kazlausko, jam peršasi mintis, kad sveikatos apsaugos sistemos reformą planuoja ir vykdo žmonės, kurie nėra dirbę šioje srityje, nesupranta jos specifikos ir problemų. „Gydytojas turi tiek laiko, kiek turi, ir pacientų gali priimti tiek, kiek gali. Jis nei darbo valandas ištemps, nei ligonį per kelias minutes apžiūrės. Tačiau ten, viršuje, jiems atrodo kitaip“, – kalbėjo medikas.
Paklausus, ar tikisi, kad valdžia gydytojų reikalavimus išgirs, B. Kazlauskas atsakė: „Jei neišgirs, medikai streikuos. Žinoma, mes negalime neteikti būtinosios pagalbos, negalime atsisakyti skubių operacijų, bet nedarysime planinių, nekonsultuosime. Gal tada būsime išgirsti?“
Sveikatos apsaugos sistema metų metus reformuojama, tačiau tobulybės vis nepasiekiama. Medikai abejoja, ar reikalingas toks išpūstas ligonių kasų aparatas, ar tinkamai investuota įdiegiant 40 milijonų eurų kainavusią ir kol kas dar neveikiančią elektroninę pacientų aptarnavimo sistemą, ar teisinga ant medikų pečių užkrauti ne tik medicinines problemas, bet ir didžiulę socialinę, teisinę naštą. „Pareigų turime daug, o teisių mažai. Jaučiamės įstumti į kampą, todėl ir imamės veiksmų. Šioje situacijoje esame vieningi ir palaikome per Lietuvą skriejančią peticiją“, – tvirtino plungiškiai gydytojai.