Pernā Plungės, Telšiūm, Skouda, Kretinguos rajuonu ė Rėitava savivaldībės apsisprėndė, ka šėi metā būs Žemaitiū kalbuos metā. Plungės mers Klišuonis Audrius sošaukė darba gropė, katra turiejė somislītė, kāp tus metus pamėnavuotė. Sosėrinka būrīs žmoniūm ė prirėktava vėsokiausiū prašmatnībiu. Vėina tuos gropės narie – Plungės „Saulės“ gimnazėjės lėtoviū kalbuos muokītuojė Barniškienė Rita. Ana apsėjiemė padėrbtė knīngelė – pratības vakams so vėsokiuom užduotiem, krīžežuodēs ėš žemaitėškū žodiū. Al muokītuojės ī pėlna vėsor: ana šuok ė dainiou Plungės kultūras cėntra polkliuora ansamblie „Gondinga“, ruoš vākus žemaitėškū skaitīmu konkursou. Ta būkėt pažīstamė.
– Kumet pradiejuot muokītuojautė? Kėik sīkiu su vakās buvuot žemaitėškam konkursė?
– Muokītuojė esu mažnė 35 metus. Dešimt metu važiavau i žemaitėškus skaitīmus. Nu pėrmuojė konkursa anamė dalīvauju. Ė vakams patėka, ė važiounam, ė repetounam, ė grajėjėn esam, ė so mozėkuom vaidėnė, ė anėkduotus pasakuojėn… Ta bova poiki veikla ė tas žemaitėšks žuodis skombiejė. Su vakās liob ruoštė kompozicėjės, daug sīkiu esam laimiejėn.
– Dėl kuo kompozicėjės? A na paprastiau būtom kuoks vėins eilieraštis a pruozas kūrinīs? Vo če jau spektakli rēk padarītė.
– Ka ruoši kompozicėjė, esi atsakings na už vėina vāka ė vakā vėins už kėta ī atsakingė. Jē vėins sosėrga, ė vėskas… Vėsa laika esi pasiruošės tam, ka kažkas gal nutėktė, ītampas ī namažā. Ėš kėtuos posės, jē tori skaituova, jē uns ī gers, ta uns tor laimietė. Tumet konkurencėjė tarp skaituovu dėdelė. Juk kėkvėins skaita nu dūšės, kėik palėikt naīvertintu. Paskiau saka: „Dėl kuo tam skīrė, vo mon naskīrė.“
Aš vėsumet mėslijau, ka dalīviū tor būtė kou daugiau. Žuodis tor skombietė. Ė ka ėšēn vėsė, mėsliju: „Kāp gražē bova“, vėsė anėi jautas skaituovās. Mon liob tėktė. Paskutiniu čiesu vakā bėški ī naatsakingė. Uns gal pasakītė, ka nusėpėrka bilieta, ėšvažioun i Airėjė ė konkursė nebdalīvaus. Būn tokiū dalīku… Da dėl tuos koruonės dėdlē vėskas sogeda, dešimt metu ton dariau, mėslėju, rast rēk užbėngtė, kitīms lēstė. Nasakau, ka nebdėrbsu, al tuokė mėslė pradiejė atētė.
– A nie sunkē mokintė žemaitėškā?
– Mon ta nie sunkē. Vo vakams, katrūm tėvā, buočē da normalē žemaitėškā šnek, irgi nie. Vo tas, katras namuok, ė naėšmuoks. Kāp daba vakā šnek? Tar žemaitėškā, al tor bėndrėnės ruodas. Aišku, ė mūsa tarmie ī pasėkeitusi, daug slavizmu nabsakuom. Bova „pėtelnė“, „dukuopkė“. Kas daba tēp basaka? Jau ė žemaitis saka „keptovė“. Jē nuori ėšgėrstė tōn tėkrojė žemaitėška ruoda, ta rēk sosėrastė nu Gėntalėškės kėlosė Botkaus Zenuona kninga, katruo daug poikiūm senuobiniu pasakīmu.
Douk vākou paskaitītė, uns pradiuo nasopront, kōn tas žuodis znuočėj. Bova sīki tuoks nutėkėms. Buvuom paruošėn kompozėcėjė vagol Stripinienės Stanislavas kninga „Plateliū žemės atmintis“. Važiavuom so ta kompozicėjė i konkursa, vo grīžtont nomėj vėins vāks ė klaus, ėš kor bova tėi tekstā. Sakau, ka dā ī žmoniū, katrėi gīven Plateliūs, ka anėi gal papasakuotė. Tas vāks ė saka: „Aš tik daba sopratau, ka vėskas ėš če pat bova ė kōn tas znuočėj.“ Reiškė, vākou atejė sopratėms.
Al ė kėkvėinamė Žemaitėjės regijuona rajuonė tarmie skėras. Ana ė tor skėrtėis, ė tas nie prastā. Aš ėrgi bėški kėtēp šneku – esu kretingėškė. Kāp atvažiavau i Plungė dėrbtė, liob atētė vakā par pertrauka pasėšnekietė. Ė anėi monės teiraujes, a aš muoku žemaitėškā. Sakau: „Vakā, kāp mes šnekamies?“, vo anėi mon: „Kažkāp na tēp.“
– Konkursūs dažna būn, ka tekstā būn ėšverstė i žemaitiū ėš bėndrėnės, kāp i tōn veizat?
– Jē uns meistrėškā ėšversts, atpasakuojont ta senuojė ruoda, uns būtom gers. Juk žemaitė sakinīs ī vėsā kėtuoks. Žemaitė veiksmažuodis – galė. Aukštaitis šnek, šnek, šnek ė nažėnā, a uns darīs, a ne. Žemaitis pamėslėjė, pasakė ė, jē pasakė, ta tēp ė bus. Ka šnekam bėndrėnė ruoda, dėl kuo gali atskėrtė žemaiti? Vo dėl tuo, ka na tuokė intonacėjė ī, vėsā kėtus žuodius akcėntoujem. Mon ruoduos, ka skėrtingu tarmiū keistė narēk, jē tēp ī, tēp ė tor būtė. Rēk sava tarmies laikītėis.
Daba Jozės Pabriežas ī somėslīta, ka Telšiūs bus pamokelės muokītuojems pamuokītė, kāp rēktom vākus muokītė žemaitėškā.
– Kāp veizietomiet i tōn, jē mokīkluos būtom žemaitiū tarmies pamokelės?
– Tas galieto būtė kāp būrielis. Priklausītom, kėik būtom tuo užsėdegėma. Jē muokītuos degs, jē pakvėis, vakā atēs. Aš mėslėju, ka Telšiūs ė Plungie tuoks dalīks pavīktom, da Skoudė. Kretinguo kažėn a baėšētom. Jē sosėdarītom tuokė kompanėjė, būtom maluonē tōn dėrbtė.
Daba devintuokams diestau etnėnė kultūra, žaidiem žemaitėškus žaidėmus. Žėida dalėnuom, ta anėi nažėna, kas tas ī. Kėik žaidėmu žaidiem ėš mona vaikīstės, vėsė par longus veiziejuos ė joukies. Tilipuonė žėna vėsus žaidėmus, vo ka pasakā „vuoži moštė“, klaus, kas tas ī. Anėi nabžaid tokiūm, ė ka paruodā, paskiau tuoks azarts apjem, ka par pertrauka saka: „Enam toliau žaistė.“ Ta če rēk užsėdegėma.
– Kas atviliuojė i „Gondinga“? Kōn ana Jums znuočėj?
– „Gondinguo“ esu mažnė 25 metus. Aš institutė dainiavau, Kretinguo lonkiau ansambli. Apsėžanėjau, atvažiavau i Plungė, abodu so vīru nuejuov. Po teisībē, ta atejė vaduovė prašītė. Al tas mon nabova svetėms dalīks. Abodu šuokam ė dainioujem. Mon nie skėrtoma, a dainioutė, a šuoktė. Kėtė saka: „Kāp gali dainioutė liaudės dainas, anuos liūdnas ī.“ Če tēp, kāp ė so skaituovās: vėins dainiouk, ta tori būti dėdlē gers dainininks. Vo kumet dainiouji sīkiu ė soskomb, ė gerā soskomb, tumet pajunti, ka nuēn par skūra šiorpolīs. Pajunti, ka to esi sīkiu so vėsās, dainiouji so vėsās ė skomb nuognē gražē. Ta ė ēni dėl bėndrīstės. So šuokēs tas pats. Mėslės mestė nikumet nabova.
– Pasėrokoukem api parašītas kningas.
– Po pėrma ėšejė ta kningelė „Žemaitoku žaidamė žaidėmaa“. Anėi ī vėsė žemaitėškā parašītė. Ė če autorē ī vakā, sorinkėn ė aprašėn, kāp tus žaidėmus rēk žaistė. Kėik anėi dėdžiavuos, kap išlēduom kninga. Dailės muokītuojė tus žaidėmus nupaišė. Ta jē namuoki žemaitėškā skaitītė, gali žemaitėškā spalvuotė.
Ka da dėrbau Kretinguo, muokiau etnėnės kultūras, turiejau burieli. Tumet ni programū, ni nieka nabova. Ta pati kninga pasėrašiau: kuo muokītė, kāp muokītė. Pasėdėrbau sau vadovieli api vėsus senus dalīkus: api truobas, api papruotius, api drabožius…
Vo daba, ka pasakė, ka bus Žemaitiū kalbuos metā, ka rēk mėslītė ė kažkon darītė, apsėjiemiau paruoštė pratības.
– Papasakuokėt bėški daugiau.
– Daba vakā nabžėna, ėš kuo sosėded žemaitė sodība, kėik anuo ī budinku, kas ī alkierius, longėnės, prišininkė, kamėns. Jē daba naožrašīsi, bus vėskas – anūm nablėks. Truobas daba nabtuokės bie, tik muziejē tokėi bie. Žuodē ėšnīks, daiktā ėšnīks, sodības ėrgi.
Pradiuo bus žemaitėšks teksts, paskiau ėš tuo patėis teksta bus užduotės. Bus krīžežuodiu, bus galvuosūkiu, bus užduotiū, kor rēk paveizietė ė kažkōn ėš tuo teksta atrinktė. So tou galies mokīkluo dėrbtė, su ana galies dėrbti nu 5 iki 99 metu, kas tik turies okatas.
Api tōn kningelė mėslītė pradiejau priš kuokius pėnkis metus. Vo tas Žemaitiū kalbuos metu paskelbėms ėšjodėna reikala. Jē pavīks ėšlēstė, jē kas nuorintās parėms piningās, mėslėju, ka naujīms muoksla metams jau turietumiem turietė.
– Dėl kuo Jums patē tēp svarbē ī keravuotė tōn etnėnė kultūra?
– Mėslėju, ka vėskas parēn nu šaknūm. Aš gīvenau Kretinguo, esu tėn gėmusi. Vėsa laika žėnuojau, mona babītė liob sakītė, ka mona buočius ī ėš bajuoru. Da i mokīkla ēdama nosėpaišiau pamėlėjės medi. Ka bovau studėntė, ejau pas vėsas buočiaus seseris, katruos da gīvas bova, katruos da turiejė portėgrapėju. Pradiejau anas rinktė, pradiejau matītė, ka ī bovėn tū strainesniū žmoniū ė tūm, katrėi sava vākus lavėna. Pradiejau cėkavitėis.
Mona pruopruobuočius Gėntališkie bova dvara valdītuos. Uns turiejė 6 vākus, vėsus ėšmuokslėna, somdė governantės, anėi šnekiejė rusėškā, lėnkėškā, žemaitėškā. Pamėslīkėt, atvažiavės nu Puoznanės ėšmuoka žemaitėškā ė so vėsās dvarė tēp rokavuos. Mona pruobuočius gīvena Muosiedie, turiejė 100 gektaru žemės, ož vėsus rašė raštus ė lėnkėškā, ė rusėškā, vėsēp šnekiejuos. Anam atruodė, ka tēp rēk. Ė anuo vakā tōn pati darė, daba mon ī svarbē.
Pruopruobuočius gīvena Gėntalėškie, pruobuočius gīvena Muosiedie, mona tievs krėkštīts Muosiedie, aš parejau i Plungė atgal. Tep turiejė būtė.
– Diekou už ruoda ė lauksam naujuos žemaitėškas kningelės.
