Jau kuris laikas kalbama apie mūsų šalies ligoninių tinklo pertvarką. Daugiausiai nežinios dėl rajoninių gydymo įstaigų išlikimo. Toje nežinioje gyvena ir Plungės ligoninė.
Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje laikinai ligoninės direktoriaus pareigas einantis Remigijus Mažeika politikams pateikė informaciją, kuo gyvena gydymo įstaiga, kaip ji keitėsi, kokia situacija šiandien.
Sėkmingi pirkimai
Visų pirma R. Mažeika pasidžiaugė, kad sėkmingai įvykdžius viešuosius pirkimus pavyko sutaupyti. Vienas iš tokių pirkimų – maitinimo paslaugos. Praėjusiais metais išlaidos pacientams maitinti sudarė 190 tūkst. eurų. Po viešojo pirkimo kaina sumažėjo 20 proc.
„Kai maistas brangsta dideliais tempais, mūsų kainos atrodo tikrai juokingai. Pirkimas – gana sėkmingas. Mes tyliai džiaugiamės, bet nesame tikri, kad tiekėjas nenutrauks sutarties. Daug kur sutartys nutraukiamos“, – kalbėjo direktorius.
Kitas sėkmingas viešasis pirkimas – kompiuterinis tomografas. Jį įsigijus planinių konsultacijų padaugėjo nuo 9 iki 15 per dieną. Įsisavintos naujos technologijos dėl darbo su kontrastinėmis medžiagomis. Vietoj anksčiau dirbusių radiotechnologių dabar su tomografu dirba visi technologai.
Paslaugų plėtra
Ne mažesnį vaidmenį dėl ligoninių išlikimo atlieka ir paslaugos. Kaip teigė R. Mažeika, paslaugų plėtrai skiriama daug dėmesio. Papildomai įdarbinus kardiologą konsultacijų skaičius išaugo 38 proc.
Papildomai įdarbintas ginekologas-akušeris iš Telšių. Nuo balandžio pradėjo dirbti urologas. Pasak direktoriaus, dienos chirurgijos paslaugų teikimą ribojo įrangos trūkumas, tačiau tikimasi, kad jau nuo šio mėnesio gydytojas galės dirbti visu pajėgumu.
Įsivažiavo angiochirurgo veikla. Anksčiau gydytojas kartą per mėnesį atvažiuodavo į ligoninę tik konsultuoti, atsirinkdavo pacientus ir operuodavo Klaipėdoje. „Po diskusijų radome sutarimą. Šiuo metu operacijos atliekamos Plungėje“, – pasakojo laikinasis ligoninės vadovas.
Nuo gegužės pradėtos čiurnos operacijos. Po truputį plečiasi lėtinio skausmo gydymo paslaugos. „Nedaug Lietuvoje yra gydytojų, kurie šias paslaugas teikia. Galime pasidžiaugti, kad plungiškiai turi tokią galimybę, – kalbėjo R. Mažeika. – Tikimės, kad paslaugos plėsis. Nes jau atvažiuoja pacientų ir iš kitų savivaldybių.“
Praėjusių metų pabaigoje sunkiai startavusios ambulatorinės slaugos paslaugos namuose taip pat įgauna pagreitį. Pradžioje turėta 18 pacientų, dabar jų – 46.
Pasiteisino ir dienos stacionaro paslaugos. 5 kartus padidėjo pacientų skaičius, lyginant praėjusių ir šių metų tuos pačius laikotarpius.
Ligoninė daug metų taikė vieną pacientams ir personalui nepriimtiną priemonę – priemoką už pasirenkamus brangesnius medikamentus. Dabar ji panaikinta. „Nedidelės tos sumos. Ligoninė ne iš to turėtų gyventi. Jei tai gelbėtų ligoninę, vadinasi, kažkas negerai“, – svarstė vadovas.
Kalbėdamas apie operacijų skaičių, direktorius neslėpė, jog norėtųsi, kad jų būtų kuo daugiau, todėl bandoma pritraukti kuo daugiau chirurgų. Šiuo metu Plungės ligoninėje kaip pagrindinėje darbovietėje dirba 3 chirurgai, nuo birželio vienas planuoja mažintis krūvį Vilniuje ir didintis Plungėje. „Ar dar reikėtų chirurgų? Taip, reikėtų. Ar yra galimybių? Yra. Bet dabar turime tiek, kiek turime“, – sau uždavė klausimus ir į juos atsakė R. Mažeika.
Pranešėjas neslėpė, jog daug vilčių dedama į vidaus ligų gydytoją, kuriai suteiktos idealios sąlygos daryti karjerą, tobulėti. Anot jo, geresnės vietos jaunam žmogui daryti karjerą ir būti naudingam pacientams tikrai nėra.
Iššūkiai ir
neapibrėžtumas
Direktorius kalbėjo, jog ligoninė susiduria su akreditavimo iššūkiais. Vienas iš jų – laboratorija. „Iš pradžių buvome ištikti šoko. Darbuotojų nedaug, rasti rinkoje labai sudėtinga. Gali siūlyti, ką nori, jų tiesiog nėra. Bet per paskutines dienas pritraukėme dvi darbuotojas, kurios dirbs čia. Aišku, iš kito rajono atvažiuos, tačiau jos mums išsprendžia laboratorijos ateities klausimą. Jei laboratorija neturi licencijos, tada ligoninės likimas yra aiškus“, – gera žinia dalijosi vadovas.
Ko gero, aktualiausias klausimas – ligoninės pertvarka. Pasak R. Mažeikos, pagrindinis tikslas – Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus priestato statyba ir chirurgijos bei terapijos išsaugojimas. Didžiausia problema – metus trunkantis neapibrėžtumas dėl tinklo pertvarkos. Tai trukdo ir pritraukti jaunų specialistų.
Dėl neapibrėžtumo ligoninės direktoriui antrino meras Audrius Klišonis. Anot jo, 13 rajoninių ligoninių veiklą Akreditavimo tarnybai pavesta tikrinti kone kas du mėnesius. „Kaip gerbiamas plungiškis profesorius Rimantas Benetis pasakė: „Jei jūsų dabar nenulauš, vadinasi, jūsų nenulauš“, – pridūrė rajono vadovas.
Pagrindinė neapibrėžtumo priežastis – tai, kad Seimui nėra pateiktas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriame numatomi rodikliai. „Darbas ta linkme daromas, – dėstė A. Klišonis. – Panašu, kad Seime požiūris į mūsų ligoninę yra daugiau ar mažiau pozityvus, bet įtampa išlieka.“
Išklausius informaciją Savivaldybės tarybos narys Audrius Misiūnas domėjosi, kokiomis priemonėmis ligoninė vilioja jaunus specialistus. R. Mažeika atsakė, kad pagrindinės priemonės – atlyginimas ir geros darbo sąlygos. „Tikrai nelengva. Jei turėtume garantiją, kad Plungėje išliks ligoninė, manau, reikalai pajudėtų, – paaiškino direktorius. – Dabar turime iškentėti. Viską darome, kad išsaugotume specialistus.“
Dar viena patraukli priemonė, anot ligoninės vadovo, – kelionės išlaidų kompensavimas. „Prie kompiuterinio tomografo dirba jaunas vyrukas. Baigė Klaipėdoje studijas. Atlyginimo nori nemažo ir padengti transporto išlaidas, nes pažadėjo iš Klaipėdos važinėti kiekvieną dieną. Sutikome. Rizikavome, bet rezultatas labai geras: imlus, veržlus, iš karto technologijoje postūmis“, – priimtu sprendimu džiaugėsi laikinasis ligoninės direktorius.
