Prieš savaitę Plungės r. apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą, kur vienoje barikadų pusėje stovi kooperatinių bendrovių sąjunga „Plungė-Loiret“, kitoje – Nausodžio seniūnijos seniūnas Darius Preibys, nuskambėjo pastarojo žodžiai: „Ši byla atsirado tik dėl to, kad aš pranešiau apie galimai neteisėtai griaunamus pastatus“. Kaip pasakojo seniūnas, sąjungos rūstybę pirmiausiai esą užsitraukė Plungės r. savivaldybė, apmokestinusi juos didžiausiu mokesčiu už neprižiūrimą ir apleistą turtą, o vėliau ir jis, kai pranešė Savivaldybei dėl pastatų griovimo.
Priešistorė
„Plungės“ skaitytojams priminsime, kad daugiau nei metus trukęs teismų maratonas tarp kooperatinių bendrovių sąjungos „Plungė-Loiret“ ir Plungės r. savivaldybės baigėsi taikos sutartimi. Ją praėjusių metų vasario mėnesį vainikavo nekilnojamojo turto perdavimas. Pripažindama sąjungos „Plungė-Loiret“ reikalavimus, Savivaldybės administracija sutiko perduoti Varkaliuose esantį nekilnojamąjį turtą: dvejas dirbtuves (893 ir 1 598 kv. m ploto), penkis garažus (1 410 kv. m, 242 kv. m, 1 064 kv. m, 2 245 kv. m, 580 kv. m), tvorą, kiemo aikštelę, dvi stogines.
Tiesa, atiduodama pastatus, Savivaldybės administracija ūkininkams kėlė tam tikrus reikalavimus: sąjunga „Plungė-Loiret“ statinius gali naudoti tik žemės ūkio veiklai ir septynerius metus neturi teisės pastatų perleisti kitiems asmenims. O jei sumanytų tai daryti, turi kreiptis į Savivaldybės administraciją ir gauti tarybos pritarimą. Po perdavimo, atrodo, visi liko patenkinti, bet po pusantrų metų karo kirvis vėl iškastas. Šį kartą – tarp sąjungos ir seniūno.
Pastato griovimas – neteisėtas?
Kaip sakė D. Preibys, šių metų balandžio 27-28 dienomis vietiniai gyventojai pradėjo skambinti ir domėtis, kas vyksta sąjungos „Plungė-Loiret“ teritorijoje, kodėl ten kažkas griauna pastatus.
„Pirmiausiai paskambinau „Plungė-Loiret“ valdybos pirmininkui Romui Grausliui ir paklausiau, ar jam žinoma, kad griaunami pastatai. Man pasakė, kad ne mano reikalas ir liepė nesikišti“, – pasakojo D. Preibys. Bet, kaip minėjo seniūnas, jis raštu informavo Plungės r. savivaldybės administracijos direktorę ir merą apie esamą situaciją. „Man, kaip seniūnijos vadovui, turi rūpėti, kas darosi seniūnijos ribose“, – pasakojo D. Preibys. „Š. m. balandžio 29 d. buvo pastebėta, kad balandžio 27-29 (iš šeštadienio į sekmadienį) buvo pradėti griauti pastatai ir išvežamos statybinės medžiagos, kurios priklauso asociacijai Loiret, vykdančiai žemės ūkio veiklą. Susisiekus su asociacijos Loiret direktoriumi Romu Grausliu, buvau patikintas, kad pastatai griaunami jam žinant. Su seniūnija šie darbai nebuvo suderinti. Prašau Plungės rajono savivaldybės administracijos imtis priemonių, kad būtų sustabdytas pastatų griovimas ir išsiaiškinta, ar šie pastatai griaunami teisėtai“, – rašė seniūnas Savivaldybės administracijai.
Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas telefonu mus patikino, kad gavusi iš seniūno raštą, administracija, siekdama išsiaiškinti, ar griovimo darbai vykdomi pagal numatytus įstatymus, kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių. Nausodžio seniūnas D. Preibys sakė, ko gero, kreipsis į rajono tarybą, kad ji spręstų, ar nereikia nutraukti taikos sutarties, kadangi sąjunga „Plungė-Loiret“, griaudama pastatus, ją pažeidžia, nes pastatai yra sutarties objektas.
Griovimas „uždirbo“
15 000 litų baudą
Susisiekėme su „Plungė-Loiret“ valdybos pirmininku R. Grausliu ir pasidomėjome, kaip ten su tuo griovimu? Pirmininkas neneigė, kad dalis pastato tikrai buvo nugriauta. Pirmiausiai, dėl to, kad buvo avarinės būklės. Anot R. Grauslio, vaikai ten landžiojo ieškodami metalo, todėl, vengiant galimos nelaimės, valdyba priėmė sprendimą – griauti. „Visi pastatai 100 proc. priklauso sąjungai, todėl galime daryti, ką norime. Neneigiu, kad nusižengėm statybų įstatymui, nes neturėjome pastato ardymo projekto. Todėl ir užsidirbome riebią – 15 000 Lt – baudą“, – telefonu sakė R. Grauslys. Paklaustas, ar planuoja nugriautąją pastato dalį atstatyti, „Plungė-Loiret“ vadovas patikino, jog šiuo metu ruošiama techninė dokumentacija ir pastatas bus atstatytas.
Tiesa, reikėtų priminti, kad ne vieno Plungės r. savivaldybės tarybos posėdžio metu lyg aidas tyruose pasiklysdavo klausimas, ar kas nors domisi, kokią veiklą vykdo „Plungė-Loiret“ atgautuose pastatuose, Varkaliuose. Tačiau atsakymo nebuvo.
Taikos sutartyje parašyta, kad Plungės r. savivaldybės administracija septynerius metus nuo nutarties dėl taikos sutarties įsiteisėjimo turi teisę prižiūrėti, kaip ieškovas (sąjunga „Plungė-Loiret“) laikosi įsipareigojimų. Deja, kaip sakė Plungės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Č. Kerpauskas, jo žiniomis, žmogaus, kuris tikrintų, ar viskas vyksta taip, kaip numatyta sutartyje, niekas nepaskyrė. Anot specialisto, jei būtų gautas signalas, kad sąjunga vykdo ne su žemės ūkiu susijusią veiklą ar perleido nekilnojamąjį turtą kam nors kitam, būtų sudaroma komisija ir važiuojama į vietą tikrinti. O kol tokio skundo nėra, įtarinėti sąjungą vykdant kažką ne pagal sutartį – nėra pagrindo.
Kaip sakė R. Grauslys, pastatai, kaip ir nurodyta sutartyje, naudojami tik žemės ūkio veiklai: ūkininkai sandėliuoja grūdus, remontuoja žemės ūkio techniką. „O jei kam nors reikia tikrinti, tegul atvažiuoja ir stebi“, – sakė „Plungė-Loiret“ valdybos pirmininkas.
Atrodo, lyg ir viskas aišku, bet… Keista, kad, turėdama teisę patikrinti, kaip vykdoma sutartis, administracija šia teise nesinaudoja.
