Plungės rajone 2007-2013 metais iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimas skirtas 82 projektams. Bendra jų vertė – 206,83 mln. Lt. ES lėšų – 161,42 mln. Lt. 51 projektas už 56,40 mln. Lt jau baigtas įgyvendinti. Iš ES struktūrinių fondų rajone jau įsisavinta 46,28 mln. litų.
Plungės rajono savivaldybės
administracija 2011 m. birželio 17 dieną su Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė projekto „Plungės mieste esančios Babrungo upės dalies išvalymas ir sutvarkymas“ finansavimo administravimo sutartį.
Bendra projekto vertė siekia 2,5 mln. litų, ES finansuoja 2,28 mln. Lt, o Plungės savivaldybei dar reikia prisidėti apie 255 tūkst. Projektą koordinuoja Plungės r. savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vyr. specialistas Martynas Latakas.
Vanduo – labiausiai Žemėje paplitęs cheminis junginys, atlikęs ir iki šiol atliekantis lemiamą vaidmenį žmonijos gyvenime. Pasaulyje – daug vietų, kur vanduo – aukso vertės. Turėdami jo į valias, nekreipiame dėmesio, jei vienas ar kitas vandens telkinys teršiamas. Ne išimtis buvo ir vadinamoji Plungės jūra.
Plungės jūros valymas prasidėjo
Dar praėjusių metų rudenį plungiškiams buvo pranešta džiugi žinia – pagaliau bus pradėti šio vandens telkinio valymo darbai. Pagal projektą numatyta įrengti laikinas aikšteles dumblui, išsiurbti ir išvežti užterštą dumblą, išvežti apie 400 kubinių metrų žolinės augmenijos, iškirsti apie 0,4 ha krūmų.
Maždaug nuo liepos vidurio prie pat vadinamosios Plungės jūros pradėjo burgzti buldozeriai ir ekskavatoriai. Vietose, kur bus įrengtos laikinos aikštelės dumblui, buvo kertami krūmai ir medžiai, kasama žemė. Taigi prasidėjo paruošiamieji darbai, juk iki žemsiurbės paleidimo turėjo būti įrengtos laikinos aikštelės išsiurbtam dumblui.
Netrukus į Babrungo upę nuleista ir žemsiurbė, pradėjusi tvenkinio dugno valymo darbus. Kaip sakė projekto koordinatorius M. Latakas, iki šiol jau išsiurbta apie 30 procentų dumblo. Planuojama, kad iš viso jo bus išsiurbta apie 22 tūkst. kubinių metrų. Po to bus valomos vandenyje įsiveisusios žolės, kertami pakrantę gožiantys krūmai. Taigi pradėtas įgyvendinti projektas, po kurio Plungės jūros vaizdas turėtų žymiai pagerėti.
Dumblas – užterštas
Ne vienas, eidamas Plungės jūros pakrante, sustoja ir stebi, kaip darbuojasi konkursą laimėjusio rangovo UAB „Plungės lagūna“ atgabenta žemsiurbė. Žinoma, kartais ir spėlioja, kad dumblas taip ir liks tose aikštelėse. Kaip sakė M. Latakas, išsiurbtasis dumblas laikinosiose aikštelėse bus laikomas tol, kol apdžius, o vėliau tiriamas. Nuo tyrimo rezultatų priklausys, kur jis keliaus toliau. Jei bus nustatyta, kad dumblas labai užterštas, jį teks išgabenti į Klaipėdos rajono Kiškėnų kaimą utilizuoti. Jei dar tinkamas, bus panaudotas kaip trąša. Pasak projekto koordinatoriaus, kol kas tyrimai nedžiugina, užterštumo lygis viršija leistinas normas.
Anot specialisto, įgyvendinus projektą, vandens telkinys ir nuo teršalų bus apvalytas, ir pakrančių vaizdas bus kur kas gražesnis.
Trukdis – žmonių
sąmoningumo stoka
Žinoma, pradedant kažką naujo, visada kyla sunkumų. Ne išimtis ir ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Plungės mieste esančios Babrungo upės dalies išvalymas ir sutvarkymas“ pradžia. Kaip sakė M. Latakas, susidurta ne tik su problemomis dėl dokumentacijos, bet ir gyventojų sąmoningumo stoka. „Jums – reikia, man – nereikia. Kaip norite, bet pro mane nevažiuosite, nevešite ir man netrukdysite“, – ne kartą tokius žodžius teko išgirsti specialistui ir „Plungės lagūnos“ darbininkams iš privačių sklypų savininkų lūpų.
Suprantama, kad sulaukus trukdžių, gaištamas ne tik brangus laikas, bet ir projekto įgyvendinimo pabaiga gali nutolti. Bet, kaip mus patikino M. Latakas, jei daugiau neiškils nenumatytų trukdžių, viską planuojama spėti iki numatytojo termino. Tiesa, nerimaujantieji, jog žolė, medžiai liks tik prisiminimuose, gali nesibaiminti. Baigus vandens telkinio dugno valymą ir išvežus dumblą, duobės bus užlygintos, medžiai atsodinti ir užsėta veja.
Reikia pripažinti, būsimas vaizdas – viliojantis, bet kad viskas būtų taip gražu, ko gero, svarbiausia – žmogaus sąmoningumas. „Viskas daroma dėl mūsų pačių, gamtą turime saugoti ir prižiūrėti tik patys, tad, jei išvalėme, stenkimės nebeužteršti“, – sakė M. Latakas.
Nuomonė
Domėjomės, kaip plungiškiai vertina pradėtus darbus, kas atsitiktų su vadinamąja Plungės jūra, jei nebūtų skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų?
„Jau seniai reikėjo valyti, o nelaukti, kol prižels. Aišku, gerai, kad, nors ir pavėluotai, darbai pradėti, gamta bus švaresnė. Girdėjau, kad pinigų gauta iš Europos Sąjungos, tik tiksliai negaliu pasakyti, kiek. Jei ne ši parama, mūsų Plungės jūra būtų visai užaugusi žolėmis. Ir dar manau, jei jau sutvarkytas tvenkinys, tai ir kontrolė turi būti didelė, kad ateityje nebeterštų“, – kalbėjo plungiškė Kazimiera.
Plungiškei pritarė ir M. Latakas: „Jei ne parama, vaizdelis toks: pieva su siaura upe“.
TRUMPAI:
Įgyvendinamas projektas:
„Plungės mieste esančios Babrungo upės dalies išvalymas ir sutvarkymas“.
Projekto vykdytojas:
Plungės rajono savivaldybės administracija.
Projekto pradžia-pabaiga:
2009 04 30-2014 06 30.
Bendra projekto vertė ir skirtas finansavimas:
Bendra projekto vertė 2,54 mln. Lt. Skirta – 2,29 mln. Lt iš jų ES lėšų – 2,29 mln. litų.
Veiksmų programa:
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa.
ES paramos fondas:
Sanglaudos plėtros fondas.
