
Lapkričio 17 dieną Plungės rajono savivaldybėje surengtame viešame susirinkime aptartas projektas, pagal kurį Babrungo seniūnijos Jovaišiškės kaime, Tomo Skieraus ūkyje, bus statoma 864 kvadratinių metrų naudingojo ploto mociono aikštelė-stoginė (ji dar vadinama diendaržiu), griaunama mėšlidė ir keliolika kitų pastatų.
Planuojamą statyti mociono aikštelę pristatė architektas Viktoras Katarskis, T. Skieraus ūkiui atstovavo Simonas Kuodis. Be jų, susirinkime dalyvavo Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus laikinasis vedėjas Tomas Jocys, Babrungo seniūnė Rūta Jonušienė, keletas netoli šio ūkio įsikūrusių gyventojų ir kt.
Kaip pasakojo V. Katarskis, mociono aikštelė yra dengtas statinys, kuriame gyvuliai gali pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, žodžiu, pabūti geresnėmis sąlygomis, nei kad yra fermoje. „Papildomų gyvulių
ūkininkas neįsigis, į aikštelę bus vedamos tos pačios karvės, kurios laikomos dabar. Statinys – dėl jau turimų galvijų gerovės“, – tvirtino architektas. Dar akcentuota, kad bus ne tik statoma, bet ir griaunama. „Kadangi teritorijoje yra daug nereikalingų pastatų, juos ketiname nugriauti. Vieni jų registruoti, kiti – ne“, – pridūrė specialistas.
Beje, tarp griaunamųjų bus ir mėšlidė. Pasak V. Katarskio, šiuo metu prie karvidžių yra dvi mėšlidės, kurių bendra talpa – 3 000 kub. m. Vieną iš jų norima likviduoti, o kitą – paaukštinti ir uždengti, kad nebesklistų aplinkiniams nosį riečiantis srutų dvokas.
Projektuotojų pateiktuose dokumentuose rašoma, jog dengta mociono aikštelė T. Skieraus ūkyje reikalinga dėl to, kad tarp tvarte laikomų karvių atsirado daug šlubuojančių ir sergančių mastitu (nurodoma, kad šiuo metu ūkyje yra 29 užtrūkusios ir 27 sergančios karvės). Esą tvarte ribojama gyvulio laisvė, jis mažiau juda, sunku palaikyti švarą. Todėl karvės suserga nagų ir sąnarių ligomis, tešmens uždegimu. Kad gyvuliai jaustųsi geriau, juos rekomenduojama bent dukart per savaitę išleisti į mociono aikštelę, kuri apsaugota nuo kritulių ir tiesioginių saulės spindulių, gerai ventiliuojama. Joje karvės pabūna palaidos ant šiaudų kraiko. Taigi rūpinantis gyvulių gerove pastatas esąs būtinas. Beje, mociono aikštelėje būtų laikomos ne tik pasiligojusios, bet ir užtrūkusios, besiveršiuojančios karvės.
Apie mėšlą ir srutas, kurios susidarys statinyje, rašoma nedaug. Nurodoma, kad kieto mėšlo kiekis priklausys nuo aikštelėje laikomų gyvulių skaičiaus, o jų tilps 55–65. Apskaičiuota, kad per mėnesį ant grindų susidarys 13–15 cm storio sluoksnis. Jam pasiekus 25–30 centimetrų, aikštelė bus valoma, o mėšlas vežamas į saugojimo aikšteles laukuose. Taigi ūkio teritorijoje jo nebus.
Išklausę informaciją apie sąlygų gerinimą karvėms, susirinkusieji konstatavo, kad gyvulių gerovė nėra lygi žmonių gerovei. „Jūs gerinate sąlygas gyvuliams, o mums svarbi šalia jūsų ūkio gyvenančių žmonių gerovė. Todėl įdomu, kas kiek laiko ir kokiu būdu šalinsite mėšlą, kur jį laikysite ar išvešite, kur nutekės srutos?“ – teiravosi seniūnė R. Jonušienė.
Ūkio atstovas S. Kuodis atsakė, kad mėšlas bus išvežamas ir kraikas keičiamas kas du mėnesius. Srutų nutekėjimo latakų nebus, jas absorbuos šiaudai. „Vadinasi, kas du mėnesius gausime „puikaus aromato“ dozę. Nes kai tik pajudinate mėšlą, aplinkiniai iškart pajaučia“, – kalbėjo seniūnijos vadovė.
Pasak R. Jonušienės, T. Skieraus ūkyje yra apie 300 karvių (dokumentuose nurodoma, kad ūkininkas laiko 292 galvijus: 185 karves ir 107 prieauglius – aut. past.), dabar jos būna uždarame pastate, ir tai nemalonus kvapas toli jaučiamas. Seniūnė piktinosi: „Kas bebus, kai daugiau nei pusšimtis karvių bus laikomos pusiau atviroje
aikštelėje? Ir dar srutos niekur nenutekės, o bus kaupiamos absorbuojant šiaudais. Per kiauras sienas garantuotai eis smarvė. Ir jei vėjas pūs link gyvenamųjų namų, tai amen. Šalia Jovaišiškė, Kaspariškė, Glaudžiai. Darote dėl gyvuliukų gerovės. O žmonės? Kaip jiems?“
S. Kuodis tikino, kad mociono aikštelė – Švedijoje nusižiūrėtas pažangus statinys, kurio visai nepagrįstai bijoma. „Konsultavomės su švedais, jų technologais. Lankėmės tenykščiuose ūkiuose, jokios smarvės ten nėra“, – tvirtino jis. Anot ūkio atstovo, kietas mėšlas bus vežamas į ūkiui priklausančias laukuose esančias aikšteles, kurios įrengtos pagal visus aplinkosaugos reikalavimus.
T. Skieraus ūkio kaimynai minėjo, kad stiprus dvokas juos pasiekia ir dabar. Dažniausiai – vakarais. „Ką jūs veikiate vakarais, mes nežinome, bet tada kvapas stipriausias. Gal fermą atidarote?“ – klausė kaimynystėje gyvenantys žmonės. Gyventojams nerimą kelia ir atidengti laikomi srutų rezervuarai. „Jau prieš dvejus metus sakėte, kad rezervuarus uždengsite, bet vis neuždengiate. O mes esame priversti uostyti. Gal bent jau dabar susitvarkysite?..“ – replikavo vienas iš kaimynų.
R. Jonušienė akcentavo, kad atsiradus T. Skieraus ūkiui aplinkinių žmonių gyvenimo kokybė labai pablogėjo, sodybų vertė nukrito. „Kas mums už visa tai atlygins? O čia dar kiaurą tvartą pastatysite! Kad ir sakote, jog nesmirdės, mes nebetikime. Jaučiamės lyg bandomieji triušiai, bet nenorime tokie būti“, – pyko seniūnė.
Baigiantis susirinkimui, atvykusiųjų buvo paprašyta pretenzijas ir pasiūlymus pateikti raštu. Žmonės viską surašė. Ar į jų pastabas bus atsižvelgta, dar nežinia. Na, bent jau raštišką atsakymą jie turėtų gauti. Tik kas iš to rašto, jei vienaip – popieriuje, o kitaip – tikrovėje.