UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) eksploatuojamo Jėrubaičių sąvartyno teritorijoje per 2014 metus turėtų išaugti atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) fabrikas. Kaip sakė TRATC direktorius Rimantas Adomaitis, fabrikui pradėjus veikti, didžioji dalis atliekų turėtų būti išrūšiuojama ir išgabenama perdirbėjams, biologiškai skaidžios – perdirbamos į dujas, vėliau – į elektrą. Na, o į sąvartyno kaupus jau pirmaisiais metais pateks tik 30 proc. to, kas patenka dabar, vėliau kiekis turėtų dar mažėti.
Aplinkosaugininkai į Jėrubaičių sąvartyną per metus leidžia įvežti iki 55 tūkst. tonų atliekų. TRATC šio kiekio neviršija. 2013 metais iš Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių savivaldybių į Jėrubaičius atkeliavo apie 47,5 tūkst. t atliekų. Vežėjai atgabeno 41,8 tūkst. t, likusį kiekį atvežė privatūs asmenys, įmonės, organizacijos.
Anot direktoriaus R. Adomaičio, vežėjų atgabenamų atliekų kiekis po truputį mažėja: jei 2010 metais jie atgabeno 44 tūkst. t, tai 2013 m., kaip jau minėjome, – 41,8 tūkst. t. Tam įtakos turėjo ne tik TRATC, bet ir aplinkosaugininkų, savivaldybių veiksmai. Gyventojams išdalinta apie 10 tūkst. konteinerių žalienoms kompostuoti, Mažeikių savivaldybė įsteigė inspekciją, kontroliuojančią, kas patenka į konteinerius, Plungėje organizuoti specialūs reidai, be to, ir gyventojai vis daugiau atliekų meta į vadinamuosius varpelius – konteinerius išrūšiuotoms atliekoms.
Nors pažanga yra, atliekų kalnai Jėrubaičiuose auga. Mąstant apie ateitį, reikėjo rinktis – plėsti sąvartyną, įrengiant jame dar porą sekcijų, ar statyti atliekų perdirbimo gamyklą. Kadangi Europos Sąjunga sąvartynus liepia uždaryti, o ne plėsti, suprantama, kad ir lėšų tokiai plėtrai neskirtų. Dvi sekcijas, kurios atsieitų apie 2 mln. Lt, reikėtų įsirengti iš savo kišenės.
Antroji išeitis, leidžianti gerokai pristabdyti atliekų kalnų augimą – MBA fabriko statyba. Šį sumanymą ES toleruoja – projektui, kurio vertė apie 29 mln. Lt, įgyvendinti skiria 85 proc. reikiamos sumos. Likusią dalį – 15 proc. – pridės savivaldybės.
Gavęs ES pritarimą, TRATC paskelbė MBA fabriko projektavimo, statybos ir operatoriaus konkursą. Jį laimėjo UAB „Veistas“ (Kaunas). Ši įmonė projektuos, statys, o vėliau ir eksploatuos naująjį objektą. Beje, jau žinoma, jog pagrindinius statybos darbus vykdys UAB „Plungės lagūna“. Anot TRATC direktoriaus, šiuo metu jau baigiami projektavimo darbai. Statybos turėtų startuoti šiek tiek atšilus, o baigtis sulig šių metų pabaiga.
Kaip sakė R. Adomaitis, į naująjį fabriką dedama daug vilčių. Mat visos į sąvartyną atvežtos atliekos pirmiausia keliaus į tą gamyklą. Čia veiks mechaninė atliekų rūšiavimo linija – žmonės atskirs plastmasę, popierių, stiklą, metalą ir kt. Visos biologiškai skaidžios atliekos bus nukreiptos į kitą MBA fabriko padalinį – reaktorių, kuriame jos bus perdirbtos į dujas, vėliau – į elektros energiją.
Planuojama, kad jau pirmaisiais metais iš MBA fabriko į sąvartyno kaupus bepateks trečdalis atliekų. Apie 70 proc. šiukšlių bus panaudota kaip antrinės žaliavos arba virs dujomis. R. Adomaitis akcentavo, kad naujojo fabriko operatorius bus suinteresuotas į sąvartyną nugabenti kuo mažiau atliekų, nes jam bus mokama už… neįvežtas tonas. Tarkim, vežėjas į fabriką atgabens 10 tonų atliekų. Jei fabrikas sugebės 9 tonas perdirbti ir tik 1 atiduoti į sąvartyną, tai pinigus (po 111 Lt už toną) gaus už tas 9 į kaupą nepatekusias tonas.
Beje, panašūs fabrikai artimiausiu metu turėtų išaugti visoje Lietuvoje, jų numatoma pastatyti 10.
Kaip sakė TRATC direktorius, aplinkosaugininkus ypač piktina į sąvartynus atkeliaujančios biologiškai skaidžios atliekos. Jos ne tik sparčiai „augina“ šiukšlių kalnus, bet dar ir pūva, skleisdamos nemalonius kvapus. Anot R. Adomaičio, sąvartynas – gyvas organizmas, kuriame vyksta puvimo procesas ir išsiskiria metano dujos. Kad tų dujų būtų kuo mažiau, aplinkosaugininkai reikalauja mažinti biologiškai skaidžių atliekų kiekį. Šiemet valstybė TRATC buvo iškėlusi užduotį – į sąvartyną įvežti ne daugiau kaip 16 300 t bioskaidžių atliekų. Reikalavimas įvykdytas. Suskaičiuota, kad kiekis leidžiamojo neviršija – 13 600 t. Kaip tai nustatyta? Pasak direktoriaus, buvo sudaryta komisija, kuri keturis kartus per metus sąvartyne tikrino atsitiktinius 400 kg atliekų. Išrūšiavus nustatyta, kiek procentų sudaro bioskaidžios atliekos. Pagal tai suskaičiuotas ir bendras per metus į sąvartyną patekęs jų kiekis.
Vykdydamas aplinkosaugininkų reikalavimus, TRATC stengiasi mažinti bioskaidžių atliekų kiekį. Visose savivaldybėse įrengtos žalienų aikštelės, į kurias gyventojai nemokamai gali atvežti lapus, šakas, žolę. „Žalienos pūva ir virsta kompostu. Mes turim specialios technikos, kuria jį išsijojam, atliekam laboratorinius tyrimus ir bandom parduoti. Juk kompostas tinka ir dirvai atnaujinti, ir kapavietėms. Jei neparduosime, dengsim juo sąvartyno kalnus“, – kalbėjo direktorius.
Ar plungiškiai naudojasi žalienų aikštele? Anot R. Adomaičio, mūsų savivaldybės gyventojai į aikštelę atvyksta retai. Kitur jos gerokai populiaresnės. Plungiškiai beveik nesinaudoja ir kita aikštele, į kurią gali atvežti nebereikalingą buitinę techniką. „Ši paslauga gyventojams dar ir naudinga. Tarkim, atvešit 100 kg sveriantį šaldytuvą. Sąvartyne kiekvienas kilogramas bus įvertintas 20 centų. Taigi bendra suma – 20 Lt. Jei tik norėsite, kitais metais būtent tokia suma jums bus sumažintas rinkliavos mokestis“, – pasakojo TRATC vadovas.
Tai, kad, pastačius fabriką, bus įgyvendinti aplinkosaugininkų reikalavimai, puiku, bet kyla klausimų – kiek projektas kainuos gyventojams, ar šis objektas išaugins rinkliavos dydį? Anot R. Adomaičio, fabrikas bus statomas ne TRATC, o ES ir savivaldybių lėšomis, tad gyventojams tikrai nekainuos, rinkliavos dydis dėl to nekis. O gal galima tikėtis, kad jis mažės – juk didžioji dalis atliekų bus perdirbama? Direktoriaus teigimu, tokios tikimybės nėra. Nes pro sąvartyno vartus įvežamų atliekų kiekis nemažės, taigi vežėjams mokėti teks tiek pat, be to, TRATC išlaidos dar ir išaugs – juk operatoriui reikės mokėti už į sąvartyno kaupus nepatekusias atliekas. „Jei pavyks viską sustyguoti, gal pasiseks rinkliavą išlaikyti tokią, kokia yra – nedidinat, bet mažinti nebus iš ko“, – sakė R. Adomaitis.
