Jie gydo kalbėdamiesi

Plungės sveikatos centrui svarbu ne tik čia apsilankančių pacientų fizinė sveikata. Nemažas dėmesys skiriamas ir tam, kaip žmogus jaučiasi psichologiškai: juk gera dvasinė savijauta, pozityvus nusiteikimas yra pirmas žingsnis link spartesnio ir efektyvesnio gydymo. Tuo tikslu įstaigoje suburta profesionalių psichologų komanda – Vaida Vaičikauskienė ir Julius Nekrašas.

Psichologė V. Vaičikauskienė Plungės sveikatos centre dirba trečius metus. Ją čia sutikti galima du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį.
Pasidomėjome, ar plungiškiai dažnai praveria psichologo kabineto duris ir kokios pagalbos ieško. Pasak V. Vaičikauskienės, mūsų žmonės, ypač vyresnio amžiaus, vis dar pasiduoda stereotipiniam mąstymui, kad lankytis pas psichologą yra nelabai gerai, kad tai gėdinga – juk protingas žmogus pas tokį specialistą esą neis. „Šitoks požiūris yra tikrai klaidingas. Jei skauda siela, tai kodėl negali ateiti ir apie tai pasikalbėti?“ – mano Vaida.
Psichologe V. Vaičikauskienė dirba jau dešimt metų. Prieš pasukdama į šią sritį ji mokytojavo – buvo pradinių klasių mokytoja. Ne vienerius metus atidavusi pedagogikai, moteris nusprendė praplėsti savo profesinės kompetencijos ribas, todėl atsiradus galimybei persikvalifikavo, Klaipėdos universitete išklausė psichologijos kursus, įgijo reikiamą kvalifikaciją. Šiuo metu dirba ne tik Plungės sveikatos centre, bet ir Rietavo savivaldybės Žadvainių pagrindinėje mokykloje.
Vaida pastebi, jog pas ją ateinantys pacientai neretai tikisi, kad jų problemos išsispręs išgėrus kokią tabletę. „Bet juk mes, psichologai, jokių vaistų neišrašome, pagrindinis mūsų gydymo metodas yra pokalbis, šnekėjimas su pacientu“, – sako specialistė. Reikia žmogui psichologo konsultacijos ar ne, dažniausiai nusprendžia psichiatras, tačiau, kaip pastebi V. Vaičikauskienė, ir pats žmogus, jei mato reikalą, gali į psichologą kreiptis savarankiškai. Ir tai tikrai nėra jokia gėda, svarbu laiku atrasti savyje jėgų ir noro kreiptis į specialistą. „Pas psichologą reikia eiti, kai dar norisi gyventi“, – teigia Vaida, priešingu atveju paciento gydymas gali užtrukti ir „išlipti“ iš kamuojančios situacijos yra gana sudėtinga.
Kaip pastebi V. Vaičikauskienė, nerimo priepuoliai, darbo rutina, santykiai šeimoje, nuotaikų kaita, krizinių situacijų nebesuvaldymas, skaudžios netektys – bene pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės kreipiasi į psichologus. „Žmogui per pirmą pokalbį skiriame apie valandą laiko. Po to jis ir apsisprendžia, ar nori bendrauti toliau. Labai retai būna, kad pacientas neatvyksta kitą kartą“, – teigia mūsų kalbinta psichologė.
V. Vaičikauskienė savo pacientų – suaugusių žmonių, porų, vaikų – laukia ne tik poliklinikoje. Su ja galima bendrauti ir internetu: psichologinė konsultacija teikiama naudojantis „Skype“ programa. Konsultavimo internetu pranašumas yra tas, jog galite gauti pagalbą būdami namuose. Kartais tai didelis pliusas žmonėms, kuriems yra sudėtinga išeiti iš namų. Tokia paslauga naudinga ir tuo atveju, jei gyvenate toli arba šiuo metu esate išvykęs. Internetinės psichologo konsultacijos gali būti organizuojamos vaizdu arba balsu. Pastarasis variantas ypač patogus tiems pacientams, kurie siekia privatumo ir anonimiškumo.
Kad psichologo paslaugos ateityje žmonių bus vertinamos labiau, kad spartėjant gyvenimo tempui vis dažniau bus reikalinga tokio specialisto pagalba, mano ir kitas Plungės sveikatos centre dirbantis psichologas Julius Nekrašas.
Kaip medicinos psichologas J. Nekrašas šioje įstaigoje dirba kiek daugiau nei metai. Jaunas specialistas pacientų poliklinikoje laukia irgi du kartus per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį.
„Taip jau susiklostė, kad psichologo specialybė man yra antroji. Baigęs dvyliktą klasę įstojau į Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir ten įgijau transporto inžinerijos magistro laipsnį. Dar besimokydamas sostinėje nusprendžiau, kad noriu studijuoti psichologiją“, – apie šios specialybės atsiradimą gyvenime kalba J. Nekrašas. Noras buvo įgyvendintas: praėjusių metų sausį Vytauto Didžiojo universitete Julius apsigynė medicinos psichologo magistro laipsnį.
Studijuodamas J. Nekrašas atliko praktiką Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale, dirbo vyrų, moterų, vaikų psichiatrijos skyriuose. Darbas su mažaisiais pacientais jam ypač patikęs. „Dar prieš išvažiuodamas studijuoti buvau pasakęs, kad grįšiu gyventi ir dirbti į Plungę“, – sako J. Nekrašas. Pažadą ištesėjo.
V. Vaičikauskienė pacientams teikia konsultacinio pobūdžio psichologo paslaugas, o J. Nekrašo darbo sritis labiau orientuota į psichologinių tyrimų atlikimą. „Naudodami specifines diagnostines metodikas, psichologinius testus, mes, medicinos psichologai, pagelbėjame psichiatrui tiksliai nustatyti paciento sutrikimą. Esant poreikiui, nustatyti paciento mąstymo, nuotaikos, asmenybės ypatumus. Tai yra daugiausia, su kuo šią dieną ir dirbu“, – su savo darbo specifika supažindina J. Nekrašas. Šio psichologo planuose – specialūs psichologijos kursai, leisiantys jam praplėsti savo darbo kompetencijos ribas.
Plungės sveikatos centras įsikūręs Plungėje, J. Tumo-Vaižganto g. 112. Registruotis tel.: (8 448) 52577, 8 656 70254, arba atvykus į gydymo įstaigą. Informacijos galima rasti ir internete: www.psc.lt. Esate laukiami!
Užs. Nr. S-520