Praejusi penktadieni Plunges savivaldybeje rajono mere Elvyra Lapukiene susitiko su Sajudžio aktyvistais ir Sajudžio suvažiavimo dalyviais.
Prieš 20 metu drasiausi Lietuvos žmones, pasiryže iškovoti savo šalies laisve ir nepriklausomybe, susibure i Sajudi, kurio veikla nuvilnijo per visa Lietuva. Jo idejomis užsikrete ir kaimynines Baltijos šalys.
Susitikti su mere atejo tie, kurie pirmieji tapo laisves šaukliais, kurie dalyvavo ir patys renge mitingus, kuriu rankose jau plevesavo trispalve ir iš kuriu lupu liejosi Vinco Kudirkos tautiška giesme, tapusi Lietuvos himnu. Žvelgdamas i atejusiuju susitikti jau šiek tiek pavargusius veidus, prisimeni laikus, kai jie švytete švytejo ryžtu ir tikejimu savo tiesa.
E. Lapukiene visus susirinkusiuosius nuoširdžiai pasveikino garbingo Sajudžio jubiliejaus proga, tylos minute pasiule pagerbti tuos Sajudžio narius, kurie nesulauke šios dienos ir atgule amžinojo poilsio. Ju nebera, bet ju idejos gyvos likusiuju širdyse.
Ne visi, kurie buvo pirmieji, atejo i susitikima, bet atejusieji turejo ka prisiminti, papasakoti.
Štai neseniai Vilniuje vyko Sajudžio suvažiavimas, kurio metu paminetas Sajudžio dvidešimtmetis. Prisiminti pirmieji mitingai, sukviete daugiatukstantines minias, žmones, kurie paciu sunkiausiu Lietuvai metu buvo pirmosiose gretose. Suvažiavime dalyvavo ir kalbejo pirmasis tu metu Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kiti aktyvistai.
Suvažiavime dalyvavo ir šeši Plunges bei šeši Rietavo Sajudžiu aktyvistai. Jie pasidalino savo mintimis ir ispudžiais.
Stasys Jundulas, kures Sajudžio grupe tuometineje dirbtiniu odu gamykloje, atkures Plunges šauliu organizacija ir ilgai jai vadovaves, ragino susitikti dažniau, nes ir po 20-ies metu Sajudžio idejos gyvos ir dabar reikalingos.
Nuoširdžiai apie plungiškiu sajudininku veikla kalbejo Algimantas Duoblys, Alfonsas Beresnevicius, Vida Turskyte, Idalija Alminiene, rietaviškiai Steponas Eigirdas, partizano sunus Algimantas Juozaitis ir kiti. Nors ne apie tokia Lietuva, kokia yra dabar, svajojo Sajudžio žmones, bet tai, ka turime šiandien – laisve ir nepriklausomybe – yra pats brangiausias turtas. Tai žodžiai, pakartoti ne vieno susitikime kalbejusiojo.
Sajudis nemire. Jis bus gyvas tol, kol bus reikalingas žmonems ir Lietuvai.
