Jubiliejaus proga – padėkos darbščiausiems ir kūrybingiausiems

Penktadienį Plungės viešoji biblioteka šventė gražų ir garbingą – 80 metų – jubiliejų, į kurį pasipuošęs žaliu rūbu ar bent akcentu ir nešinas rožės sodinuku (mat to buvo prašoma kvietime į renginį) ėjo kiekvienas, kam brangi ši įstaiga. Žalia – vasariškai nuotaikai palaikyti, sodinukas – į rožyną, kuris klestės šalia bibliotekos, bet bus ne vien jos, o visų plungiškių.

Sukakties proga bibliotekoje atidarytos dvi parodos, o bibliotekininkai sulaukė ne tik gausių sveikinimų, bet ir padėkų – nuo Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko ir Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio.
Istoriją skaičiuoja nuo 1939-ųjų
Plungės viešoji biblioteka savo istoriją skaičiuoja nuo 1939-ųjų. Tada, Vokietijai nuo Lietuvos atplėšus Klaipėdos kraštą ir evakuojant visas kultūros įstaigas, į Plungę buvo perkelta Pagėgių valstybinė viešoji biblioteka. Kartu su ja į Plungę atsikėlė ir bibliotekos vedėjas Volfredas Turnevičius.
Tiesa, istorijos šaltiniuose esama ir ankstesnių datų. 1906 m. minima, kad Plungėje veikia legali parapijos biblioteka, tų laikų papročiu vadinama knygynu-skaitykla. Žinių apie miesto savivaldybės skaityklą-biblioteką yra ir Lietuvos centriniame valstybiniame archyve rastame dokumente, kuriame rašoma, kad 1926 m. rugsėjo 14 d. valsčiaus tarybos nutarimu įsteigtas knygynas. Nepaisydama dviejų pastarųjų datų, biblioteka savo ištakomis laiko 1939-uosius, kai įsteigta Plungės valstybinė viešoji biblioteka.
Karo metais įsakyta iš fondų atrinkti visą vokiečiams nepalankią literatūrą, taip pat – žydų autorių kūrinius. Pokario metais ieškant erdvesnių patalpų biblioteka kilnojama iš vienos vietos į kitą. 1978–1979 m. bibliotekai atitenka du pastatai – Laisvės al. 19 ir 17. Pirmasis statytas 1936 m. kaip Plungės miškų urėdija, antrasis – valstybės saugomas paveldo objektas, kuriame XX a. pradžioje gyveno kunigaikštienės Marijos Oginskienės advokatas Skladovskis.
2002 m. buvo patvirtinta Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programa. Plungės viešajai bibliotekai numatyta pritaikyti laikrodinę su atkuriama oranžerija, be to, suplanuota restauruoti bibliotekos turėtus pastatus. 2006 m. surengtas simbolinis Viešosios bibliotekos atidarymas laikrodinėje, o tikrosios įkurtuvės įvyko tik 2012 metų spalio 13-ąją.
Taigi dabar biblioteka įsikūrusi seniausiame miesto pastate, viename svarbiausių kultūros paveldo objektų – buvusioje Oginskių dvaro laikrodinėje-oranžerijoje. Į buvusias patalpas Laisvės al. 19 iš medinio Advokato namelio perkelta Vaikų biblioteka.
Vienas svarbiausių įstaigos pasiekimų – 2017 m. už projektą „Plungės išmanusis parkas“ ji apdovanota „Sėkmingiausio turizmo produkto“ nominacija.
Po V. Turnevičiaus bibliotekai vadovavo Z. Astrauskas, vėliau – Rožė Brazdeikytė, Alina Ulčinskaitė, Bronė Domarkaitė-Bogdanova, Stasė Mačiuitienė, Janina Šlepetytė, Vita Šeškavičiūtė, Juta Gulbinaitė-Jakaitienė, Laimutė Baltrūnaitė, Aldona Bučaitė, o nuo 1980 m. iki dabar – Violeta Skierienė. 2015 metais V. Skierienė apdovanota Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Atidarytos dvi parodos
Jubiliejaus šventės svečiai pirmiausia buvo pakviesti į Vaikų biblioteką. Ten atidaryta klaipėdiečio fotomenininko Artūro Šeštoko fotografijos paroda, kurioje eksponuojami šlapio kolodijaus fotografijos technika sukurti ambrotipai.
Prieš pakviesdama autorių, direktorė V. Skierienė prisiminė, kad šiame pastate (Laisvės al. 19) Viešoji biblioteka veikė 40 metų. Čia vyko susitikimai su rašytojais, čia pradėtos organizuoti pirmosios fotoalėjos ir fotobienalės, čia rinkosi Simono Daukanto bibliofilų klubas. Ypač svarbu tai, kad 1988-aisiais šiame pastate susibūrė Sąjūdžio grupė ir pirmąkart iškelta Lietuvos trispalvė.
Sugrįžus į laikrodinę-oranžeriją, pristatyta ir antroji paroda – bokšto salėje iškabinti kretingiškio menininko Andriaus Miežio sukurti fotomontažai. Beje, abi parodos veiks iki lapkričio 16 dienos.
Bibliotekos darbuotojams –
padėkos
Iš bokšto nusileidus į skaityklą, vyko trečioji renginio dalis, kurios metu direktorė V. Skierienė pristatė ne tik įstaigos istoriją, bet ir jos išskirtinumą. Mat Plungės biblioteka yra vienintelė Europoje, turinti laikrodžio bokštą, ir vienintelė pasaulyje, kurios laikrodis – su varpu.
„Esame vienintelė Lietuvos biblioteka, turinti hologramą, kuri dabar visus supažindina su bibliotekos istorija, lauko akmenų skaityklą, išmanųjį parką, auginanti gėles“, – pasakojo direktorė.
Jubiliejų švenčiančią biblioteką sveikino ir rožių sodinukus dovanojo gausus būrys svečių. Tarp jų – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos bibliotekų asociacijos vadovė Jolita Steponaitienė. Gerų žodžių bibliotekai ir jos vadovei negailėjo Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis, Seimo nariai Jonas Varkalys, Andriejus Stančikas, Jurgis Razma ir kiti svečiai.
Beje, J. Varkalys iš Vilniaus atvyko ne tuščiomis, o vežinas Ministro Pirmininko S. Skvernelio pasirašytu padėkos raštu V. Skierienei ir visam kolektyvui.
Padėkos raštais, pasirašytais mero A. Klišonio, bibliotekos darbuotojus ir pagalbininkus apdovanojo Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Padėkos skirtos Kristinai Pilitauskienei, Raimondui Zaborui, Gintarei Gurevičiūtei-Gailei, Otilijai Juozapaitienei, Uršulei Padagienei, Genovaitei Matevičiūtei, Reginai Rekašienei, Daliai Domarkienei, Adelei Stonkuvienei, Ritai Jundulienei, Virginijai Pokvytienei, Margaritai Gedvilienei, Aušrai Vilienei, Aldonai Lučinskienei, Vidai Rumšienei, Laimai Tamošauskienei, Sigutei Jackevičienei, už pagalbą – Daliai Mačiuitienei.
Dar vieną pluoštelį padėkos raštų į Plungę atsivežė ir Kultūros ministerijos atstovė Jana Mikulevič. Jie skirti direktorės pavaduotojai Zitai Paulauskaitei, dailininkei ir fotografei Kristinai Paulauskaitei, projektų autorei Virginijai Liutikaitei ir pačiai direktorei V. Skierienei.
Beje, rožyne, kuris bus pasodintas po šios šventės, klestės ir laikraščio „Plungė“ rožė, kurią redakcija bibliotekai padovanojo linkėdama ir toliau būti tokia išskirtine.