Rugpjūčio 22-ąją, po ketverių metų pertraukos, žemaičių menininkų keliai vedė į tą pačią Meką – į Plungę, tiksliau – į kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose įsikūrusį Žemaičių dailės muziejų, kur surengta aštuntoji Pasaulio žemaičių dailės paroda „Prisimenant Žemaitiją“. Sveikindamas visus, suvažiavusius iš Šiaulių, Gaižuvos, Medininkų, Kauno, Labūnavos, Laukuvos, Rietavo, Platelių ir kitų Lietuvos kraštų, muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas sakė: „Esat če kāp jē sava nomūs. Juk 1994 metās tėj rūma jums bova atėdoutė, jūsa anėj i tebie.“
Ir menininkus, ir rūmų prieigose laukiančiuosius parodos atidarymo pirmieji pasveikino Mindaugo Žalalio vadovaujamas Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas Vytautas Gedvainis. „Nuolat keliamas tas globalusis klausimas: kas išgelbės pasaulį? Grožis. O jūs, menininkai, ir esate tie žmonės, kurie kuriate grožį, kurie girdite šnabždant Dievą ir per meną mums tą žinią perduodate“, – kalbėjo dvasininkas. Gero ūpo visiems linkėjo Plungės rajono savivaldybės vicemerė Asta Beierle Eigirdienė ir Seimo Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė. „Tikrai puiki idėja visus jus kas ketverius metus sukviesti čia, į namus. Ir tuos, kas po Lietuvą, ir tuos, kas po pasaulį išsisklaidę“, – akcentavo vicemerė.
Proga susitikti ir pabendrauti džiaugėsi Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė, Žemaitijos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, Vilniaus dailės akademijos Telšių filialo dekanas Ramūnas Banys ir kiti. Na, o vienas vyriausių dailininkų, ir prie muziejaus kūrimo, ir prie idėjos rengti šias parodas įgyvendinimo prisidėjęs Aloyzas Stasiulevičius prisiminė 1989-aisiais Klaipėdoje suorganizuotą pirmąją parodą: „Važiavau į ją traukiniu. Sustojome Telšiuose, ten – tankai, Klaipėdoje – tas pats, o prie parodų rūmų – tūkstančiai žmonių. Tokia buvo Sąjūdžio laikų paroda – menas ir politika kartu. O visos kitos parodos – jau anos tęsinys.“
Pirmoji Pasaulio žemaičių dailės paroda, kaip minėjome, vyko Klaipėdoje, kitos septynios – Žemaičių dailės muziejuje. „1994 metais ir muziejų atidarėme, ir pirmąją parodą surengėme. Pradėjome nuo nulio, o dabar jau galime pasigirti turintys tikrą lobį – dešimt tūkstančių meno vertybių esame sukaupę. Už tai, ką turime, visada būsime dėkingi Juozui Bagdonui, Telesforui Valiui, Vytautui Ignui, Vytautui Ulevičiui, Ignui Budriui ir kitiems menininkams, kurie patikėjo mums savo darbus“, – kalbėjo A. Bakanauskas, kartu padėkodamas visiems, kurie muziejui pagelbėjo rengiant šią iškilią parodą.
O tų pagalbininkų visas būrys: kuratorė Goda Giedraitytė, konsultantas Dangiras Mačiulis, menininkai Aušra Trakšelytė, Juozas Laivys, Jūratė Motužienė ir daugybė kitų, kuriems organizuojant parodą vadovavo Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė. „Žemaičių dailės paroda – galimybė kalbėti apie Žemaitiją – vaizdiniais, simboliais, kūrybingumu. Be to, prie šios parodos turime šiuolaikinio meno parodą „Pokalbiai su gamta“, kuri eksponuojama žirgyne, o dar mūsų laukia tautodailės ekspozicijos atidarymas Telšiuose, tarptautinė mokslinė konferencija Plungėje“, – dėstė projekto vadovė J. Skurdauskienė.
Parodoje „Prisimenant Žemaitiją“, kaip sakė jos kuratorė G. Giedraitytė, – šimto menininkų darbai. Didžioji dalis – vaizduojamasis menas, tapyba, taikomosios dailės – keramikos, tekstilės ir kt. – gerokai mažiau. „Ekspresyvūs potėpiai, sodrus aliejus, ryškios žemės spalvos. Tokią jūs matote Žemaitiją. Daug gamtos vaizdų, senų trobesių, gaila tik, kad tos erdvės – be žmonių…“ – šiek tiek apgailestavo menininkė. Beje, užsieniečių šiemet nedaug – tik trys: eksponuojami Rūtos Jusionytės iš Prancūzijos, Kęstučio Zapkaus iš JAV ir jau anapilin išėjusios litvakės Ronos Gorvy darbai. Šalia pagrindinės parodos, kaip minėjome, – ir papildoma – 40 autorių iš Lietuvos ir užsienio kurtas šiuolaikinio meno projektas „Pokalbiai su gamta“, kurio sumanytojas – J. Laivys, kuratorė – A. Trakšelytė.
Parodos atidarymo iškilmių kulminacija, žinoma, – jos laureatų paskelbimas. Specialus „Oginskių dvaro bičiulių“ klubo prizas atiteko išskirtinius tapybos darbus „Aukso veršis“, „Raudona gelda“ ir kitus pristatančiai dailininkei Medai Norbutaitei iš Vilniaus, medaliu už klasikinę grafinę raišką, ištikimybę Žemaitijos dvasiai apdovanotas Alfonsas Čepauskas iš Vilniaus, už minties gelmę per lakonišką erdvę – metalo apdirbėjas Antanas Olbutas iš Vilniaus, už tradiciškumą ir temos aktualizavimą – tapytojas Antanas Šeronas iš Šiaulių.
Atidarius parodą, visi pakviesti paklausyti choro „Polifonija“ ir mušamųjų ansamblio „Giunter Percussion“ atliekamos kompozicijos „Salve Samogitia, arba Devyni žvilgsniai į Žemaitiją“ ir kitų kūrinių.