Gruodžio 11 dieną Žemaičių dailės muziejus organizavo atminimo popietę, skirtą dailininko Juozo Bagdono gimimo 110-osioms metinėms. Ši asmenybė svarbi Plungei ne tik dėl savo talento, meilės mūsų miestui, bet ir dėl to, kad tai buvo vienas aktyviausių žmonių, prisidėjusių prie minėtojo muziejaus įkūrimo. Metinių proga plungiškiai pakviesti ir į menininko darbų, kurie visuomenei pristatyti pirmą kartą, parodos atidarymą.
Pradžia ir pabaiga Plungėje
Juozas Bagdonas gimė 1911 m. gruodžio 11 d. Antrųjų Vydeikių kaime, Plungės rajone, ūkininkų šeimoje.
1923–1926 m. mokėsi Plungės „Saulės“ gimnazijoje, įsikūrusioje kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose. 1928 m. baigė Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnaziją. Nuo 1929 m. vasario mėnesio lankė Kauno meno mokyklą. 1930 m. tęsė mokslus privačioje Justino Vienožinskio studijoje.
Pirmąją autorinę savo kūrybos parodą J. Bagdonas surengė Kaune, Lietuvių-prancūzų draugijos patalpose, 1933 m. Vėliau rengė parodas Šiauliuose, Klaipėdoje, dalyvavo lietuvių liaudies dailės parodose Rygoje, Taline. 1938 m. vos 26-erių dailininkas Kaune Lietuvos nepriklausomybės 20 metų sukakčiai paminėti skirtoje parodoje laimėjo pirmąją valstybinę premiją.
1937–1940 m. dirbo Lietuvos dailininkų sąjungos sekretoriumi ir reikalų vedėju, organizavo parodas ne tik Kaune, bet ir provincijoje. Nuo 1941 m. dirbo Vilniaus dailės muziejuje. 1943–1944 m. vadovavo Vilniaus dailiųjų amatų mokyklai, kurioje buvo mokoma ir keramikos. Antrasis pasaulinis karas nutraukė jo ir kūrybinę, ir pedagoginę veiklą Lietuvoje.
Autobiografijos faktai liudija, kad J. Bagdonas 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Lietuvoje paliko apie 60 tapybos darbų, kurių likimas nežinomas. Metus gyveno Austrijoje, gavo darbą vienoje Vienos porceliano ir meninės keramikos dirbtuvėje, susipažino su keramikos technologija. Nuo 1945 m. gyveno Vokietijoje.
1948 m. žiemą laivu išplaukė į Kolumbiją, kartu išsiveždamas apie 40 jau emigracijoje sukurtų paveikslų. Apsigyvenęs Bogotoje, Moterų kolegijos keramikos mokykloje ir Valstybinėje dailės akademijoje dėstė meno disciplinas, įkūrė keramikos studiją, padėdamas pamatus Kolumbijos moderniajai keramikai.
1958 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Vašingtone. 1960 m. surengė pirmąją abstrakčiojo meno parodą Baltimorės Lietuvių namuose. Tais pačiais metais Vašingtone įsteigė prestižinę meno galeriją, kurioje rengė amerikiečių dailininkų parodas. Po kurio laiko kūrėjas persikėlė į Niujorką, kur įsijungė į lietuvišką veiklą, dirbo organizacinį darbą.
Į Lietuvą J. Bagdonas pirmąkart trumpam atvyko tik 1992 m. ir Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, surengė savo tapybos parodą.
Dar po metų, 1993-iųjų liepą, šio dailininko paroda atidaryta kunigaikščio M. Oginskio rūmuose Plungėje.
1999 m. spalį J. Bagdonas visam laikui sugrįžo į Plungę. Čia gyvendamas surengė keletą personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose. Jo darbų turi Vilniaus, Kauno, Plungės, Klaipėdos, Telšių muziejai. Iki pat mirties – 2005-ųjų – čia jį globojo dukterėčia Genovaitė Rimkevičienė. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse, šalia tėvų, sesers ir iš Niujorko parsivežtų 1988 m. mirusios žmonos Viktorijos palaikų.
J. Bagdonui 2001 metais buvo suteiktas Plungės garbės piliečio vardas.
Svajonė – kad M. Oginskio rūmai taptų kultūros židiniu
Minint 110-ąsias dailininko metines Žemaičių dailės muziejuje surengtoje popietėje dalyvavo J. Bagdono artimieji, jį artimai pažinoję žmonės ir tie, kuriems šis menininkas, jo darbai kelia susidomėjimą.
Muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas priminė J. Bagdono biografiją, akcentavo jo didelį indėlį į Žemaičių dailės muziejaus kūrimą. Apskritai šis žmogus buvo tas, kuris davė didžiulį impulsą profesionaliosios dailės pristatymui Plungėje.
„Juozas buvo bohemos žmogus. Kai kalbėdavome apie M. Oginskio rūmus, vis užsimindavo, kad reikia juos prikelti, restauruoti, kad čia rastųsi dailininkams vieta. Jis gyveno viltimi, jog Plungėje įsisteigs rimtas muziejus ir jo darbai ras jame vietą“, – prisiminė A. Bakanauskas.
Šie žodžiai tapo kūnu: būtent J. Bagdono paliktos 18 didelių abstrakčių kompozicijų drobių tapo Plungės muziejaus pradžia. 1995 m. Plungės dailės muziejaus fondus papildė dar 90 jo darbų.
Dailininko sukauptą archyvinį palikimą (dokumentus, parodų katalogus, nuotraukas, knygas) saugo Plungės viešoji biblioteka. „Jam labai svarbu buvo sklaida, kad tai, ką jis sukaupė, matytų žmonės, kad bet kada turėtų galimybę su medžiaga susipažinti, todėl būtent bibliotekai jis patikėjo šį savo turtą“, – prisimindama J. Bagdoną kalbėjo minėtąjį archyvą tvarkiusi bibliotekos darbuotoja Otilija Juozapaitienė.
Apie pažintį su dailininku, apie viešnagę J. Bagdono namuose Amerikoje prisiminimais dalijosi tuo laikotarpiu Žemaičių dailės muziejaus direktore dirbusi Vida Turskytė. „Plungė jam buvo miestų miestas, pasaulio centras. Jis norėjo, kad M. Oginskio rūmai taptų kultūros židiniu. Tai buvo nuostabus, šiltas žmogus. Plungėje jam tikrai buvo gera gyventi“, – pasakojo V. Turskytė.
Su J. Bagdonu gana artimai bendravo ir plungiškis teisininkas Vidmantas Stonkus. Prisimindamas žymųjį dailininką, jis kalbėjo, kad pažintis su menininku buvusi jam svarbi, todėl be galo vertina tarp jų užsimezgusią draugystę. Menininkas buvęs labai šiltas ir inteligentiškas žmogus. Tiesa, pelnyti J. Bagdono dėmesį nebuvo lengva. „Jam buvo be galo svarbu su žmogumi turėti ryšį, kitaip bendravimas neužsitęsdavo“, – prisiminė V. Stonkus.
Teisininkas džiaugiasi turėjęs galimybę su J. Bagdonu bendrauti prie kavos puodelio savo namuose: draugystę liudija ir šiandien čia kabantys dailininko paveikslai. Pasitarnavęs iškiliam menininkui V. Stonkus ir keletą kartų nuveždamas jį į Vilnių – norėjęs sostinėje aplankyti pažįstamus, jaunystėje pamėgtas vietas.
„Gaila, bet paskutinę paslaugą J. Bagdonui padariau jau jam išėjus anapilin. Susiklostė tokia situacija, kad, nesant testamento ir įstatyminių paveldėtojų, Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė pretenzijas į jo palikimą. Teko ginti menininko artimųjų ir Plungės miesto interesus, kad palikimas neatitektų valstybei. Iš pradžių Mokesčių inspekcija nenorėjo ir nesuprato J. Bagdono svarbos Plungės miestui, jo reikšmės ir situacija byloje buvo gana įtempta, bet galiausiai pavyko pasiekti, kad inspekcija pretenzijų nebereikštų. Tuo metu tikrai rimtai buvo svarstoma, kur turi keliauti menininko palikimas“, – sakė po renginio kalbintas V. Stonkus.
Apie dovaną
Menininkė Zafira Leilionienė taip pat kalbėjo apie J. Bagdono asmenybės išskirtinumą, pažintį su juo, užsiminė ir apie garbės Plungei nedarantį dalyką. „Eidama Rietavo gatve nedrįstu net pažiūrėti į tą pusę, kur šiuo metu stovi J. Bagdono skulptūra… Tokia liūdna, apleista garbės piliečio dovana Plungei“, – kalbėjo plungiškė.
Kaip žinome, skverelyje prie Rietavo gatvės stovi 1997 m. Plungės miestui padovanota J. Bagdono abstrakčių geometrinių formų dekoratyvinė skulptūra. Dovana per nemažai metų kaip reikiant yra sunykusi. Z. Leilionienės manymu, reikia rodyti iniciatyvą, kad šis kūrybos palikimas atgytų.
A. Bakanauskas sutiko, jog būtina J. Bagdono skulptūrą išsaugoti: „Mes, muziejus, turime tą galvos skausmą ir tikrai inicijuosime problemos sprendimą. Reikia diskutuoti su bendruomene, architektais ir galbūt net rasti kitą vietą, kur ši skulptūra suskambės iš naujo ir atrodys kur kas gražiau nei dabar.“
Nematyti paveikslai
Metinių proga muziejus pasirūpino ir J. Bagdono kūrybos parodos atidarymu. Daugelis joje eksponuojamų darbų, kaip minėjo A. Bakanauskas, visuomenei pristatomi pirmą kartą. Tad dar kartą įvertinti šio dailininko fenomeną ir talentą išties verta.
Parodos pristatymas buvo išskirtinis kaip ir pats kūrėjas. „Pirmą kartą Juozą Bagdoną M. Oginskio rūmuose sutiko su „Suvartuku“, kuris sušoko „Kepurinę“. Šį kartą jį pasitinkame su modernesne kūryba“, – aiškino muziejaus direktorius.
J. Bagdono darbų paroda eksponuojama net keliose ekspozicijų salėse. Per parodos atidarymą visose jose modernaus šokio performansą atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Choreografijos katedros studentai Olga Gerasimova, Ugnius Motiejūnas, Ema Maslauskaitė ir Laurynas Krasauskas. Susirinkusiuosius įstabia muzika pasveikino ir Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos ugdytiniai.
