Jurgis Razma ir Liudas Skierus: plungiškiai už šildymą gali mokėti mažiau

Praėjusią savaitę, trečiadienį, Seimo narys Jurgis Razma ir Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus susitiko su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininke Inga Žiliene ir administracijos direktore Ana Selčinskiene. Kadangi plungiškiams nerimą kelia sparčiai auganti šilumos kaina, aptartos galimybės ją sumažinti.

Nors tikėtasi, kad uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai, brangų kurą – dujas – iškeitusi į kur kas pigesnį biokurą, sumažins šilumos energijos įkainį, kažkodėl vyksta atvirkštinis procesas – šildymo paslauga vis brangsta. VKEKK duomenimis, pernai vasarį išties galėjome džiaugtis ir didžiuotis, nes už šilumos energijos kilovatvalandę (kWh) mokėjome tik 20,06 cento (arba 5,81 euro cento, kaina – su PVM) ir pagal šilumos pigumą užėmėme garbingą trečiąją vietą Lietuvoje, o šių metų balandį Plungės šilumos tinklų įkainis jau nukritęs į 19-ąją vietą. Dabar šiluma mums kainuoja 6,33 euro cento (arba 21,86 cento, kaina – taip pat su PVM). Taigi tiekėjų pažadai, kad biokuras atpigins šildymą, liko neištesėti, o gyventojų lūkesčiai – nepateisinti. Juolab kad kaina ne tik nemažėja, bet ji dar ir auga!
Pasak Seimo nario J. Razmos, per susitikimą kalbėta, kad galimybių mažinti centralizuotai tiekiamos šilumos kainą vis dėlto yra. To pasiekti įmanoma keičiant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimais patvirtintas metodikas, atsisakant kai kurių finansinių privilegijų įmonėms, pradėjusioms naudoti biokurą, ir į skaičiavimus įtraukiant biokuro biržos, o ne vidutinę rinkos kainą. Susitikime taip pat aptartos įstatymų tobulinimo galimybės.
Atskirai svarstytas ir šilumos kainos klausimas Plungės rajono savivaldybėje, kurioje J. Razma yra išrinktas. Aptarime aktyviai dalyvavo iniciatyvą šioje srityje rodantis Savivaldybės tarybos narys L. Skierus. Komisijos pirmininkė I. Žilienė sakė matanti galimybių mažinti šilumos kainą ir Plungės rajone. Anot jos, Savivaldybės taryba turi teisę atsisakyti Plungės šilumos tinklams didinti investicijų grąžą (nuo 5 iki 7,54 proc.), taip pat gali numatyti į šilumos kainą neįskaičiuoti premijinio 6 proc. pelno. Deja, kaip sakė J. Razma, Plungės rajone tokie sprendimai vartotojų labui nėra priimti. „Tikiuosi, kad naujoji Savivaldybės taryba iki naujojo šildymo sezono ryšis paminėtiesiems sprendimams, dėl kurių šildymas plungiškiams atpigtų“, –
kalbėjo Seimo narys.
Parlamentarui antrino L. Skierus, šį klausimą iškėlęs ir Savivaldybės tarybos posėdyje, kuris vyko praėjusį ketvirtadienį. Politiko tvirtinimu, gyventojai daugiausia pinigų išleidžia maistui ir šildymui, tad šis klausimas visuomenei labai svarbus. Ypač jei šilumos įkainis didėja. Todėl problemą būtina spręsti. „Man jau tris kartus teko susitikti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininke ir vis išgirstu, kad galimybių mažinti kainą yra. Reikia tik Savivaldybės tarybos ir Savivaldybės administracijos veiksmų“, – akcentavo L. Skierus. Jo teigimu, komisija mūsų Savivaldybės administracijai teikė siūlymą Plungės šilumos tinklams nedidinti investicijų grąžos (nuo 5 iki 7,54 proc.), tačiau atsakymas buvo neigiamas. Komisija informuota, kad šis siūlymas nebus svarstomas, nes įmonės finansinė padėtis yra prasta.
Savivaldybės tarybos nario teigimu, 2010–2013 metais Plungės šilumos tinklai biokurą pirko didesne kaina, nei leidžiama įskaičiuoti į tarifą. Tai esą labai blogino bendrovės finansinę padėtį. „Komisijos nustatyta šilumos sektoriaus įmonių žemutinė finansinio pajėgumo reikšmė 2013 metais buvo 1,34, o Plungės šilumos tinklų yra tik 1,13. Ir tai yra žemiausias rodiklis iš visų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos licencijuojamų šilumos tiekėjų“, – kalbėjo L. Skierus.
Politikas tęsė: „Kiek žinau, balandžio 17-ąją yra švenčiama Lietuvos energetikų diena, o Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis ta proga Plungės šilumos tinklų vadovus ketina apdovanoti padėkos raštais. Ar jie tų raštų nusipelnė, kai bendrovės finansinė padėtis bene prasčiausia Lietuvos šilumos sektoriuje, o kylanti šilumos kaina sparčiai tuština gyventojų pinigines?“