Taip sakė Ūkio ministerijos viceministras Arnoldas Burkovskis, kai darbo grupė, sudaryta iš ministerijos, Savivaldybės administracijos, Plungės turizmo ir verslo informacijos centro bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovų, antrąkart aptarinėjo dviračių turizmo plėtros galimybes mūsų rajone.
Įžvelgė teigiamų pokyčių
Viceministro A. Burkovskio vadovaujama darbo grupė dar kartą aptarė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos, Turizmo ir verslo informacijos centro parengtą kompleksinę turizmo infrastruktūros bei dviračių turizmo plėtros Plungės rajone programą. Šįkart darbo grupei pateiktas jau gerokai pakoreguotas dokumentas. Mat anąkart, vasario pradžioje, ir viceministras A. Burkovskis, ir Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Lidija Bajarūnienė programą gerokai sukritikavo. Dokumentą pavadinęs vientisumo stokojančiu kratinuku, A. Burkovskis paliepė jį taisyti.
Šįkart viceministras nebebuvo tokios negatyvios nuomonės. „Tada galvojau: na, ir užsispyrę tie žemaičiai. Dabar jau matau, kad ne tokie ir užsispyrę, kad daug ką pakeitėte į gerąją pusę. Pripažįstu – padarėte didelį šuolį“, – žemaičius gyrė A. Burkovskis.
Kuo unikalūs?
Priminsime, jog plungiškių ir plateliškių vizija tokia: dviračių takas nuo Plungės iki Platelių bei aplink Platelių ežerą. Turistams jau dabar esama ką pasiūlyti – yra kaimo turizmo sodybų, poilsio namų, maitinimo įstaigų, parduotuvių, stovyklaviečių. Ateityje visas su turizmu susijusias sritis dar žadama plėsti.
„Esame unikalūs savo ežerais, kalvomis, kaimo turizmo sodybomis, kultūriniu, etnografiniu, kulinariniu paveldu, tradicinėmis šventėmis, be to, turime Užgavėnių kaukių muziejų, militarizmo ekspoziciją, jau yra tradicinių amatų centro užuomazgų“, – Žemaitijos nacionalinio parko privalumus vardijo kraštotvarkos ir informacijos skyriaus vyr. specialistas Gedas Kukanauskas.
Viceministras A. Burkovskis jam prieštaravo. Anot jo, ežerų, kaimo turizmo sodybų, kultūrinio paveldo objektų yra visoje Lietuvoje. Čia nieko naujo, nieko ypatingo. „Jūs unikalūs tik militarizmo ekspozicija ir amatais. To niekur kitur nėra ir būtent tai turėtų būti jūsų prioritetai ir pagrindiniai akcentai“, – minėjo A. Burkovskis. Jį sužavėjo mintis, kad militarizmo arba kitaip vadinamo šaltojo karo ekspozicijos lankytojams žadama pasiūlyti ne tik apžiūrėti buvusią raketų bazę, bet ir pakviesti juos į sovietmečio valgyklą primenančią maitinimo įstaigą arba į kareivių kazarmas panašius nakvynės namus. Geras sumanymas esąs ir pristatyti tradicinius žemaitiškus amatus.
Ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėjos L. Bajarūnienės nuomone, prie unikalių dalykų galima priskirti ir šio krašto kulinarijos paveldą. Anot jos, turistams būtų patrauklu, jei kuri nors kaimo turizmo sodyba ar maitinimo įstaiga atvykusiesiems pasiūlytų tik Žemaitijoje gaminamų patiekalų. Šauni mintis būtų ir krautuvėlės, kurios prekiautų vietoje pagamintu sūriu, kastiniu, namine duona ar mėsos gaminiais.
Takas iš Plungės į Platelius – būtinybė
Pasak G. Kukanausko, įvairių paslaugų ir pramogų plėtra tikrai numatyta. Kaimo turizmo sodybų šeimininkai bus raginami specializuotis (kas kvies šeimas su vaikais, kas ramaus poilsio mėgėjus, kas turistaujančiuosius dviračiais ir t. t.). Be to, planuojama įsigyti laivą, kuriuo turistai bus plukdomi iš vieno Platelių ežero kranto į kitą, galės apžiūrėti buvusias partizanų žemines. „Jums dar siūlyčiau: tegu laivas bus su stikline apatine dalimi, kad visi galėtų apžiūrėti ežero dugną. Be to, tegu turistai ežere patys pasigauna žuvies, o prie partizanų žeminių sudarykite sąlygas ją išsikepti“, – siūlė viceministras.
G. Kukanausko teigimu, šiuo metu Plateliai dažniausiai sulaukia vienadienių, savaitgalio turistų. Įrengus dviračių takus, padėtis keistųsi. „Plungė mums svarbi kaip transporto mazgas. Iki jos turistai gali atkakti traukiniais, autobusais. Paskui gali sėsti ant dviračių ir – į Platelius. Todėl labai svarbu, kad Plungė ir Plateliai būtų sujungti dviračių taku“, – kalbėjo Žemaitijos nacionalinio parko atstovas. Jam pritarė ir merė Elvyra Valerija Lapukienė.
A. Burkovskio manymu, takas nuo Plungės iki Platelių nėra būtinybė. „Jei rūpinatės tik savais, plungiškiais, turistais, aš prieštarauju. Ūkio ministerijos rūpestis – kad Žemaitijos nacionalinis parkas sudomintų turistus iš užsienio ir visos Lietuvos“, – sakė viceministras. Plungiškiai ir plateliškiai šioje vietoje nusileisti nelinkę – šis takas būtinas. Ir plungiškiams, ir tiems, kurie iki Plungės atvyksta kitomis transporto priemonėmis. „Plungė mums – jungtis su pasauliu. Kam tos paslaugos ir pramogos Plateliuose, jei jų nebus kaip pasiekti“, – kalbėjo G. Kukanauskas.
Siūlymas – pabūti turistais
Posėdžio pabaigoje, apibendrindamas programą, viceministras sakė jau matąs postūmį. Anot jo, programos rengėjai kai ką dar suabsoliutina, kai ko neįvertina, dar neaiškūs ir prioritetai. „Nuspręskit, kuriam dviračių takui – iš Plungės ar aplink ežerą – teikiat pirmenybę, kokio turisto norit – vienadienio ar ilgesniam laikui, dar pagalvokit, ką atvykusiesiems galite pasiūlyti žiemą. Daugiau oponuoti lyg ir nebėra dėl ko“, – paskutiniuosius taškus sudėliojo A. Burkovskis.
Anot viceministro, kad programą būtų galima užbaigti, dar reikėtų dviejų dalykų – kad programos rengėjai patys nuvyktų į užsienį (tarkim, Vokietiją) ir pabūtų ten kaip turistai ir dar – kad programą įvertintų turizmo specialistai, kurie į Lietuvą kviečia svečių iš užsienio. Esą pastarieji geriausiai žino, ko užsienio turistams reikia, o kas jiems visai neįdomu.
Programa, kai jau bus pabaigta, pasieks Ūkio ministeriją ir lauks sprendimo – dviračių turizmo plėtros Plungės rajone projektas bus finansuojamas ar ne?
