Nenoromis straipsnį turiu pradėti medžioklės priešininkų klausdamas: ką darysime su didėjančia bebrų populiacija? Šie žvėreliai jau gyvena vos ne kiekvienoje pelkėje ir ežere, ką bekalbėti apie senus bebrynus, užtvenktus kanalus, upelius.
Gamta yra gamta – kuo mažiau žmogus daro įtaką, tuo jai geriau. Tačiau ne visada įmanoma be to kišimosi apsieiti. Žvėrių populiaciją privaloma reguliuoti. Turintieji savo miškus, žemes vis didesnį nepasitenkinimą išsako medžiotojams dėl didėjančio bebrų skaičiaus. Suprantama, kapliadančiai neretai visai netinkamoje vietoje surenčia užtvankas, tad užliejama dirbama žemė, miškas ir neapsikentęs žmogus kreipiasi į medžiotojus.
Nėra ko stebėtis, kad medžiotojai ne itin beskuba medžioti bebrus – sumažėjo jų kailių paklausa. Čia jau išeina taip, kad šie žvėreliai tiesiog žudomi vien dėl mėsos (kurią dargi ne kiekvienas valgo) ir dar tik dėl to, kad trukdo kokiam kaimo gyventojui, o medžiotojams nėra kur dingti – privalu prižiūrėti savo medžioklės teritoriją.
Tačiau yra vienas „bet“ – perspektyvios ir neperspektyvios bebravietės. Kaip „Plungei“ paaiškino aplinkosaugininkas Nerijus Ablingis, ten, kur bebrai gyvena pelkynuose, durpynuose, kur nugraužia daugiau menkaverčius medžius ir nuostoliai nėra dideli – tai perspektyvi bebravietė ir žalą patiriantys gyventojai turės jais apsikęsti. N. Ablingis pabrėžė, jog populiaciją mažinti turi medžiotojai. Gyventojai dabar jau turi teisę ir patys ardyti užtvankas, tik nevalia bebrų gaudyti.
Neseniai į nuostolių nustatymo komisiją kreipėsi Paukštakių seniūnijos gyventoja Zita Brezgienė, kurios valda yra „Kontaučių“ medžiotojų klubo teritorijoje.
„Tai sena problema. Aš puikiai suprantu medžiotojus, žinau, kad bebrus išgaudyti ne taip paprasta. Mes ardome užtvankas. Vyras įdėjo vamzdį, bet jie greitai užkišo.
Negali sakyti, kad medžiotojai nieko nedaro. Pernai atnešė parodyti ką tik spąstais sugautą bebrą. Tačiau to nepakanka. Bebrai ištisai graužia mūsų medžius. Mums nusibodo ir todėl iškvietėme nuostolių nustatymo komisiją“, – piktinosi moteris.
Komisija, kurioje buvo Valstybinės miškų tarnybos miškų priežiūros inspektorius Mindaugas Sakalauskas, Savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė, Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Januška (komisijos pirmininkas), Paukštakių seniūnas Aurimas Vasiliauskas, nustatė, jog vieta užpelkėjusi, brandžių medžių bebrai negraužia ir nuostoliai nėra itin dideli, tad bauda neskirta.
Su gyventoja sutarta, jog medžiotojai toje vietovėje stengsis sumažinti bebrų populiaciją.
laisvę bebrams,- nustokite staliniškais būdais kištis į gamtą ir jos reikalus…
laisve, tai po keletos metu turesime tik bebrynus, nei tvenkiniu, nei upiu, nei ezeru 🙂 bent numanai kaip ju populiacija dideja kasmet? pasivaiksciok kad ir plunges juros pakrante, pamatysi kiek pridirbta.
Būtina mazinti bebrų populiaciją,jie naikina jaunuolynus,kitus vertingus medžius. Jie,yra invaziniai ir negalima leisti naikinti miškus.
Turi Aplinkos m-ja,priimti įstatymą ,kad būtų galima bebrus meďžioti visus metus. Kitaip niekaip šita parazitinių gyvūnų nesumažes. Vieni medziotojai nepajėgūs jų sumažinti. Reikia leisti gaudyti ir miškų savininkams.
Manau,kad per silpnai tuo klausimu dirba Aplinkos m-ja ir Plungės aplinkosaugininkai.Turi rūpėti miškų išsaugojimas-deguonies gamintojai,švarintojai..