Geriausia proga išsakyti viską, kas ant širdies guli – pastabas, siūlymus, klausimus, – politikams būna per Savivaldybės tarybos posėdžius. Praėjusią savaitę Rietavo politikai merui ne tik pabėrė klausimų apie ūkinius Savivaldybės reikalus, bet ir palietė socialines temas. Tiesa, ir patys tarybos nariai gavo drausmės.
Pastabos dėl lankomumo
„Norėčiau atkreipti tarybos narių dėmesį į Savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžių lankomumą. Esame išrinkti pagal įstatymą, tad privalome atvykti. Trys be pateisinamos priežasties praleisti posėdžiai, nesvarbu, tarybos ar komiteto, ir darbo turi imtis Etikos komisija. Turime prisiminti savo pareigas. O ir pateisinamų priežasčių nėra daug: liga, komandiruotė, atostogos“, –
kolegoms politikams pastabų turėjo Rietavo savivaldybės etikos komisijos pirmininkas Jonas Rekašius.
Kai kurie tarybos nariai anksčiau buvo užsiminę, kad darbdaviai nelabai noriai išleidžia į posėdžius. „Nėra jokių išlygų. Kur bedirbtum, dalyvauti tarybos veikloje – konstitucinė teisė“, –
trumpai paaiškino meras Antanas Černeckis ir paragino kolegas atkreipti dėmesį į posėdžių lankomumą, kad paskui netektų dalyvauti nesmagiuose susitikimuose.
Bėdos dėl apšvietimo ir kelių
Albinas Maslauskas priminė, jog prieš kurį laiką buvo kalbėta, kad gatvių apšvietimas bus įjungiamas ir išjungiamas pagal paros laiką. „Tačiau dabar rytai tamsesni, o gatvės irgi tamsios. Reikėtų pasižiūrėti, nes situacija kartais būna labai pavojinga“, – pabrėžė politikas.
Meras sutiko, kad problema tikrai aktuali, kad už miesto apšvietimo reguliavimą atsakinga uždaroji akcinė bendrovė Rietavo komunalinis ūkis ne visada laiku sureaguoja. Prisiminta, kaip prieš kurį laiką Savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą automatizuoti apšvietimo reguliavimą, tačiau šiam projektui finansavimo neskyrė. „Automatizavimui reikalingi nemaži pinigai, iš biudžeto būtų skaudoka. Derinamės, kalbamės, galimybių yra, gal ir pavyks sutvarkyti šiuos dalykus“, –
šiek tiek paguodė A. Černeckis.
Pasak mero, būtina apsispręsti ir dėl to, ar apšviesti būtina visą miestą, ar tik centrinę gatvę.
Kaip minėjo Savivaldybės vadovas, administracija dažnai sulaukia priekaištų, kad apšvietimas įjungtas, kai ryte jau šviesu. „Tas dešimties minučių tarpas ir yra didžiausias rūpestis. Bet turime galutinai nuspręsti, kad bent jau iki aštuntos valandos, kol vaikai sueina į mokyklą, apšvietimas turi būti“, – sutiko A. Černeckis.
„Turiu vieną „mėgstamą“ organizaciją – „Kelių priežiūrą“. Prieš porą savaičių teko vykti iš Laukuvos į Tverus. Man atrodo, kad šiais metais jie ten nė karto nėra važiavę. Galvoju, kiek ten per metus sulaužyta mašinų. Parašiau raštą į Susisiekimo ministeriją, tada sureagavo. Bet mes turime ką nors daryti, negali tokie keliai būti, negalima jų paleisti nė per pėdą“, – kalbėjo A. Maslauskas.
Stotis – ne stotis
Juozui Barsteigai kilo klausimas dėl Rietavo autobusų stoties. Pasak jo, nors mieste ir yra autobusų stotis, tačiau yra viena problema – pastatas užrakintas. Politikas domėjosi, ar numatoma ką nors dėl to daryti.
„Prieš kurį laiką svarstėme, ką daryti, kai stotis pavirto tualetu tiesiogine to žodžio prasme. Kad ten sargas budėtų visą parą – neišeina. Buvome išnuomoję, veikė parduotuvėlė, bet neatsiperka, nėra tokio pirkėjų srauto, kad būtų verta laikyti prekybos vietą“, – dėstė meras.
Šiuo metu stotis išnuomota, aplinka sutvarkyta, pastogė pasislėpti nuo lietaus yra, tačiau į vidų įeiti negalima. Be to, pastatas net negali vadintis stotimi, nes dėl per mažo ploto tokio statuso negauna.
Augustas Šlimas siūlė kitų metų biudžete numatyti lėšų į kaimo mokyklas vykstančių pedagogų kelionės išlaidoms padengti.
„Teorinių galimybių yra. O praktinių?.. Ką tik priėmėme kvalifikacijos kėlimo kompensavimą šimtu procentų. Priimsime dėl apšvietimo, pavėžėjimo… Dar reikia lėšų atlyginimams kelti ir įstaigoms išlaikyti. O kaip suvesime galus?“ – klausė meras.
Laikinųjų globėjų nėra
Viktoras Krajinas atkreipė dėmesį, kad Rietavo savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kur dar nėra laikinųjų globėjų. Politiką domino, kas vyksta, kad vis neatsiranda tokių žmonių.
„Paklauskime savęs, ar bandome bent pagalvoti apie tai, kad galėtume tapti laikinuoju globėju. Ar yra tokių? Ieško, kalbina, prašo visokiais būdais ir seniūnai, ir socialiniai darbuotojai, ir kiti specialistai, bet norinčių nėra. Visi suvokiame, kur slypi problema. Laikiną išeitį turime. Nėra tų vaikų tiek daug, nė vienas nepalieka gatvėje, nepriglaustas. Yra sutvarkyti kambariai, ateityje įkursime dar geresnius. Aišku, būtų gražu, jei imtume pavyzdį iš kitų tautų, kur vaikus priglaudžia artimi, jiems gerai pažįstami žmonės“, – kalbėjo A. Černeckis.
„Praėjusiame posėdyje labai ilgai diskutavome dėl lėšų kvalifikacijai kelti. Po to – klausimas dėl arklidžių statymo. Tai mes 10 000 eurų be diskusijų paėmėme ir „numetėme“, kai tuo pat metu matėme, kad švietimo įstaigoms trūksta lėšų. Gal reikėtų kitaip sudėlioti prioritetus? Gal vaikai yra prioritetas, o paskui jau visam kitam?“ – svarstė Alfredas Mockus.
Savivaldybės vadovas su tokiais priekaištais nesutiko: „O kas ten, ar ne vaikai užsiima? Ar tai ne laisvalaikis, ne žmonių gerovė? Ką mes ten statome? Fermą? Jei matysime vien mokyklą, tada bus neteisinga. Be to, mokykla viena taip pat nėra pajėgi suteikti įvairovės, juk ir užklasinė veikla reikalinga. O ten popamokinė veikla gana gerai vyksta. Tai ir ligų gydymas, ir streso pašalinimas. Kartais ir psichologas negali padėti tiek, kiek bendravimas su gyvūnu.“
