2004-ųjų pavasarį Lietuva tapo visateise Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos (ES) nare – tai vienas svarbiausių nepriklausomos Lietuvos pasiekimų, nulėmusių šiandieninį šalies saugumo ir ekonomikos lygį, taip pat ir atsparumą išorės grėsmėms.
Įsipareigoja apsaugoti ir apsisaugoti
NATO veikla yra grindžiama atsakomybės ir solidarumo įsipareigojimu: 32 šalys, priklausančios organizacijai, siekia užtikrinti viena kitos politinį ir ekonominį stabilumą bei geopolitinį saugumą.
LR Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad šių principų laikymasis yra kiekvienos NATO šalies įsipareigojimas būti pasiruošus ginti ir gintis. O tai, pirmiausia, pasireiškia teisingu naštos pasidalijimu ir tinkamu gynybos finansavimu.
„Kiekvienais metais Aljanso narių BVP procentas, skiriamas gynybai, didėja. Praėjusią vasarą vykusiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje buvo susitarta, kad minimalus gynybos finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 2 proc. BVP. Artėjant šių metų jubiliejiniam susitikimui JAV, Vašingtone, vis daugiau šalių skelbia apie reikšmingą finansavimo augimą“, – „Santarvei“ kalbėjo L. Kasčiūnas, akcentuodamas, kad Lietuva šioje srityje demonstruoja lyderystę.
Nuo 2014 m. šalies gynybos biudžetas augo greičiausiai iš visų NATO sąjungininkų. Šiemet jam skiriama 2,77 proc. BVP, tačiau matoma būtinybė siekti dar didesnio gynybos finansavimo.
„Turime užtikrinti tolesnę sparčią Lietuvos kariuomenės plėtrą ir modernizaciją, atsakingai ir rimtai vertindami šalies saugumo situaciją bei Rusijos karo prieš Ukrainą pamokas, kad galėtume įgyvendinti šaliai skiriamas kolektyvinės gynybos užduotis“, – tvirtino ministras.
Stiprybė slypi komandiniame darbe
Priklausymas Aljansui garantuoja nuolatinį sąjungininkų pajėgų buvimą Lietuvoje ir kitose NATO rytinio flango valstybėse, siekiant patikimo atgrasymo ir priešakinės gynybos užtikrinimo. Taip įgyvendinamas persiorientavimas į kolektyvinę gynybą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia ir yra dislokuotos šios NATO pajėgos:
nuo 2012 m. Vilniuje veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras, atliekantis organizacijai naudingą ekspertizę, leidžiančią tobulinti išteklių panaudojimo efektyvumą.
2015-aisiais Lietuvoje buvo įsteigtas NATO pajėgų integravimo vienetas, užtikrinantis sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir čia dislokuotų Aljanso pajėgumų.
2017 m. vasarį Rukloje buvo dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, kuriai vadovauja Vokietija. Per dislokavimo laikotarpį rotuodamiesi su Lietuvos kariuomene Rukloje yra treniravęsi daugiau nei 9 tūkst. karių iš devynių Šiaurės Atlanto organizacijos valstybių. Jie bendradarbiauja su jau šeštus metus šalyje nepertraukiamai budinčiu ir besitreniruojančiu JAV karių batalionu – taip JAV demonstruoja įsipareigojimus sąjungininkams, užtikrinant saugumą Europoje.
Taip pat nuo įstojimo į Aljansą 17 šalių vykdė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose, kur dislokuoti sąjungininkų naikintuvai.
Kolektyvinė NATO oro policijos misija – nenutrūkstamas naikintuvų ir įgulų reagavimas į galimus pažeidimus, užtikrinant saugią oro erdvę.
„Kaip niekada didelis NATO šalių karių buvimas Lietuvoje, auganti integracija su Lietuvos kariuomene, bendros pratybos užtikrina pasirengimą veikti kartu taikos, krizės ir karo metu. Ši organizacija yra stipri tiek, kiek yra stiprios ir atsakingos jos narės“, – „Santarvei“ sakė ministras ir pažymėjo, jog šiuo metu rengiamasi istoriniam sprendimui. Apie 5 tūkst. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados karių ruošiasi nuolatiniam įsikūrimui ir dislokavimui Lietuvoje. Tai turėtų įvykti iki 2027 m. pabaigos.
Gynyba ir parama iki pergalės
Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste privalomas įgyvendinti visuotinės gynybos konceptas. L. Kasčiūno teigimu, stengiamasi garantuoti tinkamą visuomenės ir institucijų įsitraukimą rengiantis pilietiniam pasipriešinimui. Svarbu suvokti, kad valstybės gynyba yra kiekvieno lietuvio atsakomybė.
Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija prioritetą teikia šalies žmonių rengimui pilietiniam pasipriešinimui, aktyviai įgyvendinant 2022 m. patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją.
Taip pat yra tobulinama šaukimo sistema, tikima, jog ji reikšmingai prisidės ne tik prie kariuomenės ir rezervo plėtros, bet ir sustiprins reikiamus visuomenės gynybos įgūdžius. Ministro teigimu, tai – viena svarbiausių valstybės gynybos užduočių.
„NATO yra efektyviausia pasaulyje tarpvalstybinė kolektyvinio saugumo sistema, kuri suteikia Lietuvai saugumo garantijas. Todėl privalome pasirūpinti, kad NATO plėtra tęstųsi ir šiandien ne tik už savo, bet ir visos Europos saugumą kovojanti Ukraina galiausiai taptų Aljanso nare. Tai – ilgalaikis uždavinys, kurio privalome siekti jau dabar. Taip pat nepailsdami tęsime visapusišką paramą, įskaitant ir karinę, Ukrainai – iki jos pergalės“, – apibendrino L. Kasčiūnas.
Alfredo PLIADŽIO nuotr. iš KAM archyvo
