
Antradienį posėdžiavę Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai svarstė, ką daryti su Platelių amatų centru. Mat jame neįrengtas šildymas, todėl žiemą įstaiga negali funkcionuoti. Darbams užbaigti iš Savivaldybės prašoma nemenkos sumos – prireiks 100, o gal ir 150 tūkst. Lt.
Šiemet funkcionuoti pradėjęs Platelių amatų centras dėl neįrengtos šildymo sistemos žiemą neveikia. Norėdama objekte įrengti šildymą ir atlikti kitus darbus, Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcija parengė milijono litų vertės projektą. Prieš pateikdama paraišką (o tai būtina padaryti iki gruodžio 4 d.), direkcija turi gauti Savivaldybės tarybos sutikimą prisidėti prie projekto. Procentais, atrodo, nedaug – vienas iš Norvegijos fondų skiria 90 proc., o Savivaldybei pridėti reikia tik 10. Tačiau, kai tuos procentus paverti litais, išeina net 100-150 tūkst. Lt. Suma nemenka, ypač turint omenyje tai, kad šiųmetinis Savivaldybės biudžetas visiškai tuščias, net biudžetinių įstaigų darbuotojams algų nebėra iš ko mokėti.
Kaip sakė ŽNP direktorius Ramūnas Lydis, projektas bus įgyvendinamas iki 2016 metų balandžio mėnesio, tad ir Savivaldybė prašomąją sumą galėtų išsidėlioti keleriems metams. Esą nebūtų taip skaudu. Direktoriui antrino ir ŽNP Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė, akcentuodama, kad vasaros metu į Platelių amatų centrą užsukdavo daug turistų, o žiemą jis reikalingas vietos bendruomenei. „Dabar plateliškiai turi daugiau laisvo laiko, tad mielai pasimokytų ir audimo, ir kitų amatų. Tačiau šiuo metu pastate šalta. Tad ir teikiame minėtąjį projektą“, – kalbėjo A. Kuprelytė.
Komiteto nariai R. Lydžio teiravosi, ar ŽNP direkcija pati negalėtų bent kiek prisidėti? Direktorius atsakė, kad statybos darbams įstaiga lėšų tikrai neturi.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Robertas Endrikas pritarė, kad pastatą reikia užbaigti. „Žinoma, nėra prasmės pastatą laikyti pusiau skustą, pusiau luptą. Darbus reikia užbaigti, bet prisidėti neturime iš ko. Kiekvieną posėdį vis skiriam ir skiriam paskolos lėšas, bet juk tą paskolą kažkada reikės atiduoti ir dar su palūkanomis“, –
sakė komiteto pirmininkas.
Posėdyje dalyvavęs Savivaldybės meras Albinas Klimas, kuris nuolat palaiko viską, kas susiję su turizmu, ir šįkart akcentavo: „Faktas, kad viskas, ką steigiame Plateliuose, mums labai svarbu. Nes tai turizmo plėtra, tęstinumas.“
R. Endrikas ŽNP direktoriui R. Lydžiui pasiūlė: „O gal sėskim prie derybų stalo. Tarkim, Savivaldybė jums skirtų pusę prašomos sumos, o kitą jūs prisidedate patys.“ R. Lydžio teigimu, toks variantas visai įmanomas – jei Savivaldybė skirtų pusę sumos, kitos pusės ŽNP ieškotų jau savais keliais. Komitetas sprendimą suformulavo taip – kad Savivaldybė ŽNP parengtam projektui įgyvendinti skirs 5 proc. (nuo parengto projekto vertės), bet ne daugiau kaip 75 tūkst. Lt.
Trečiadienį šį klausimą apsvarstė ir Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas. Pritarta, kad 5 proc. reikia prisidėti, bet suabejota, ar šiuo atveju bus galima naudoti iš banko paimtos paskolos lėšas. Prie Europos Sąjungos finansuojamų projektų prisidėti galima, o kai finansuoja Norvegija, nežinia. Mat, jei Savivaldybė prisidėti sutiks, o paskolos lėšos netiks, tada teks „nuskausminti“ savo biudžetą.
Viską išsiaiškinti žadama iki kitą savaitę vyksiančio Savivaldybės tarybos posėdžio, o ši ir nuspręs, ar skirti lėšų.