Gimusieji, augusieji Šarneleje (Žemaiciu Kalvarijos sen.), ju vaikai rugpjucio 16-aja rinkosi i buvusia pradine mokykla, kurioje dabar isteigti Šarneles kaimo bendruomenes namai.
Cia i kraštieciu sueiga pakviete kaimo bendruomenes taryba. Pasak jai talkinusios šiame kaime gyvenancios Žemaiciu Kalvarijos kulturos centro direktores, Plunges rajono bendruomeniu asociacijos „Plunges kraštas” pirmininkes Rimos Jokubauskienes, norisi, kad dabar kitur gyvenantys šarneliškiai, ju atžalos neatitruktu nuo savo šaknu, jaustu teviškes ilgesi. O cia esantiesiems idomu susitikti, pabendrauti su buvusiais kaimynais, mokslo draugais, ju vaikais ar vaikaiciais.
Tad susitikimui su kraštieciais vietiniai žmones nuoširdžiai pasiruoše. Ukininkas Jonas Brasas sake: „Sukibome su Liepais ir surenteme lauke estrada koncertui, moterys ja išpuoše gelemis – gražu ir visiems smagu”. Ukininkai Alma ir Vidmantas Jonikai kraštieciu sueigai surengti skyre pinigu. Alma su kitomis šeimininkemis pasirupino, kad ant žemaitišku vaišiu stalo nestigtu teviške primenanciu valgiu. Mokytoja Kazimiera Valanciauskiene sukure daina apie Šarnele. Tad šarneliškiai turi savo veliava, herba ir himna.
Pagal iš anksto numatyta programa kraštieciu susitikimas prasidejo atsiminimu popiete. Žemaitijos nacionalinio parko Kulturos paveldo skyriaus vedeja Aldona Kuprelyte ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos istorikas Edmundas Mickunas pristate ir po to padovanojo po šio parko direkcijos iniciatyva išleista knyga „Bajoro sodyba”. Joje – Žemaitijos istorijos ir kulturos tyrinetojo, muziejininko Juozo Mickeviciaus surinkta istorine archeologine medžiaga apie istorine Šarneles praeiti, cia gyvenusius žmones, sodybas. Šiame leidinyje yra ir kraštotyrininko Konstantino Bružo surinktu vietovardžiu, pastatu pavadinimu ir aprašymu, E. Mickuno surinktos naujos archyvines informacijos. Apie senasias šiose apylinkese gyvenusias gimines E. Mickunas pasakojo ir šiame susitikime.
Šarneles kaimas unikalus tuo, kad dalijosi i dvi dalis – valstietiškaja ir bajoriškaja. Bajorai, nors ir buvo realus žemiu savininkai, bet ekonomiškai mažai tesiskyre nuo turtingesniu valstieciu. Senuosiuose XVI a. aktuose Šarnele atsispindi kaip susiformaves bajoriškosios žemevaldos Žemaitijoje bajorkaimis. Tuo laiku minimi bajorai Jackaviciai, Mantvidaviciai (Mantvidai), Šandžiai, Šarneliai, Zmailos ir kiti. I Šarneles bajorkaimio istorija isiraše kelios Venslauskiu, Barakauskiu kartos. Apskritai šioje vietoveje žmoniu apsigyventa poledynmecio laikais. Apie tai byloja archeologu radiniai. Šalia senos bajoru Bružu sodybos archeologai aptiko cia buvusia akmens amžiaus gyvenviete, nustate šioje vietoje gyvenus ankstyvuju virvelininku kulturos atstovus su jiems budingais gamybos, buities, kulturos ir kitais gyvensenos bruožais. Bajorkaimyje, Šarneles piliakalnio aplinkoje, rasta ir žalvario, ir geležies amžiaus radiniu.
I sueiga atvyke kraštieciai dar gavo ir Šarneles kaimo bendruomenes dovanu – fotomenininku Audreoles Pažereckaites ir Algio Jankuno fotografiju albuma „Šarneles šviesa”, i kuri sudeta 30 nuotrauku apie ši krašta ypac išgarsinusio poeto Vytauto Macernio gimtine.
Istorija – ir kiekvienos dabar cia gyvenancios gimines, šeimos kartu gyvenimai. Apie tai prisiminimais pasidalino Anicetas ir Tomas Kerpauskiai, Zita Danileviciene, Steponas Meškauskas ir kiti. Ypac skaudus atsiminimai iškentejusiuju tremti, pokario metais netekusiuju artimiausiu žmoniu. Del to neišvengta ir susipriešinimo, atsiribojimo.
– Dabar pasiseke suartinti žmones. Žiema i bendruomenes namus susirenkama pagiedoti Kalnu, pavasari – gegužiniu giesmiu, susiruošiama ir i ekskursijas. I šia sueiga šeimynos atejo surišusios rugiu pedu, nupynusios pabaigtuviu vainiku. Jau ketvirti metai i sueiga kvieciame kitur gyvenancius kraštiecius. Duok Dieve, ir toliau taip išlaikyti darna, – pasakojo Joniku šeimos penktosios kartos atstovas Vidmantas Jonika.
– Kuo toliau, tuo svarbesnis tampa šis tevelio, seneliu kraštas. Dabar daug ko noretusi ju paciu paklausineti. Gaila, jie jau mire. Tad bendraudama su studentu, kilusiu iš Žemaiciu Kalvarijos, prasitariau, kad ir man artimas šis kraštas, seneliai cia palaidoti. Netrukus gavau elektronini laiška iš Šarneles – praše parašyti apie savo gimine, gavau kvietima atvykti i kraštieciu sueiga. Su broliu Vygandu ir atvykome. Labai smagu cia, – sake Klaipedos universiteto docente, daktare Loreta Cijunskaite-Simanyniene.
Atvykusieji turejo laiko aplankyti brangias vietas. Vakarop visi klausesi jiems parengto šarneliškiu ir kaimynu alsediškiu bei grupes „Balius” koncerto, linksminosi gegužineje.
