Kai po eismo įvykio tenka stovėti prie apgadinto automobilio ir skaičiuoti, kiek kainuos suremontuoti įlenktą sparną ar atstatyti nubrauktą buferį, mintys dažniausiai sukasi apie viena – ar draudimas padengs šias išlaidas? Ir nors daugelis vairuotojų mano, kad „jei turi draudimą, viskas bus apmokėta“ – realybė ne visada tokia paprasta. Tam, kad kėbulo remontas būtų kompensuotas, svarbu žinoti, kokį draudimą turi, kokios sąlygos taikomos, ir kokie veiksmai būtini, kad netaptum kaltas net tada, kai nesi.
Viskas prasideda nuo draudimo rūšies
Kėbulo remontas gali būti apmokamas dviem atvejais – kai turi privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (TPVCAPD) arba kai papildomai įsigyji KASKO draudimą.
Civilinis draudimas padengia nuostolius kitam eismo dalyviui, jei esi kaltas. Tai reiškia, kad:
- Jei TU apgadinai KITĄ automobilį – remontas bus padengtas nukentėjusiajam.
- Jei KAŽKAS apgadino TAVO automobilį – tau padengs JO draudimas.
KASKO draudimas (savanoriškas ir papildomai apmokestinamas) – padengia nuostolius tavo pačiam automobiliui nepriklausomai nuo kaltės (kai kuriais atvejais). Jis galioja:
- Kai pats kaltas dėl įvykio.
- Kai žala padaryta nežinomo asmens (pvz., apibraižytas stovėjimo aikštelėje).
- Kai automobilis apgadintas stichijos (kruša, medis, gyvūnas).
Pavyzdžiui, jei kas nors naktį nulaužė tavo veidrodėlį – civilinis draudimas nepadės, bet KASKO jį pakeis, jei tokia žala įtraukta į sutartį.
Eismo įvykis – kada ir kaip draudimas veikia?
Jei įvyksta susidūrimas, svarbiausias aspektas – kaltės nustatymas. Jei esi nukentėjęs:
- Reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją.
- Dokumentus pateikti draudimo bendrovei.
- Nufotografuoti žalą, įvykio vietą, automobilių pozicijas.
Tavo kėbulo remontą tokiu atveju padengs kito vairuotojo draudimo bendrovė, tačiau jei pats kaltas – padės tik turimas KASKO.
Svarbu žinoti, kad kai kurios draudimo bendrovės turi išimtis. Jei deklaracija užpildyta netiksliai, jei nesilaikyta terminų arba jei padaryta pažeidimų (pvz., nebuvo techninės apžiūros ar automobilis buvo su nelegaliais pakeitimais) – žala gali būti nekompensuota.
KASKO subtilybės – ką slepia mažos raidės?
KASKO sutartys dažnai atrodo ramybės garantas. Bet yra keli kabliukai, kuriuos verta žinoti dar prieš pasirašant.
- Franšizė (savivoka) tai suma, kurią padengsi pats. Pvz., jei franšizė 150 €, o remontas kainuoja 400 € – draudimas sumokės tik 250 €.
- Kai kurios KASKO sutartys netaiko apsaugos nuo tam tikrų rizikų (pvz., stiklų ar stichinių nelaimių)
- Reikalavimas remontuoti tik partnerių servisuose. Jei remontuosi savarankiškai – gali negauti kompensacijos
Pagal Lietuvos draudikų asociacijos duomenis, kas trečias KASKO klientas bent kartą per metus naudojasi šia paslauga, o daugiausia atvejų – dėl kėbulo apgadinimų stovėjimo aikštelėse.
Kai kaltininko nėra – ar vis dar galima tikėtis draudimo?
Taip. Jei tavo automobilį apgadino neaišku kas – tarkime, ryte radai įlenktą durelių kampą stovėjimo aikštelėje – turi du pasirinkimus:
- Jei turi KASKO – kreipiesi į savo draudimo bendrovę, žala kompensuojama pagal sutartį.
- Jei turi tik civilinį, deja, teks susimokėti pačiam.
Tačiau net turint KASKO, svarbu:
- Nedelsiant pranešti draudikui.
- Nufotografuoti žalą, vietą, laiko įrodymus (pvz., prekybos centro kameros).
- Pildyti žalos aktą, net jei neaišku, kas kaltas.
Kada draudimas dažniausiai atmeta žalos atlyginimą?
Nors teoriškai viskas aišku – praktikoje draudimo bendrovės gali atsisakyti mokėti, jei:
- Eismo įvykio deklaracija užpildyta neteisingai arba neišsamiai.
- Nebuvo laikytasi draudimo taisyklių (pvz., buvo viršytas svoris, padangos neatitiko sezono).
- Buvo padaryta tyčinė žala.
- Įvykis nepraneštas per nustatytą terminą (dažniausiai 3–5 dienos).
- Žala mažesnė už franšizę.
Žinojimas suteikia ramybės. O kai žinai, kad tavo išlaidos bus kompensuotos – gali susitelkti į tai, kas svarbiausia – savo saugumą, šeimą ir grįžimą į kelius.
