Kada skubėti pas neurochirurgą, o kada – pas neurologą?

Galvos smegenų auglių diagnozuojama vis daugiau, stuburo ligos jaunėja, galvos skausmas – dažnas palydovas, insultas išlieka viena iš dažniausių mirties priežasčių…

Kaip išvengti katastrofų ir laiku pastebėti grėsmingus simptomus, kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės neurochirurgu Egidijumi Gružu, jau 25 metus atliekančiu galvos smegenų auglių, taip pat aneurizmų, išeminių bei hemoraginių insultų operacijas. Gydytojas konsultuoja pacientus ir Sg konsultacinėje klinikoje Plungėje.
Galvos smegenų augliai gali būti diagnozuojami bet kurio amžiaus žmonėms
Galvos smegenų augliai gali būti diagnozuoti bet kurio amžiaus žmonėms, bet dažniau – vyresniems kaip 50 metų. Sunerimti reikėtų, jeigu: naujai prasidėjęs ar pakitęs galvos skausmas palaipsniui stiprėja ar dažnėja, nepaaiškinamas pykinimas ar vėmimas, pakitusi rega (neaiškus matymas, dvejinimasis), palaipsnis jutimų galūnėse netekimas ar palaipsniui atsirandantis galūnių paralyžius, pusiausvyros sutrikimas, kalbos sutrikimas, traukuliai, jei asmuo neserga epilepsija, staigus atminties sutrikimas, susilpnėjusi dėmesio koncentracija.
Galvos smegenų navikai diagnozuojami apklausiant žmogų, apžiūrint jį, ištiriant neurologiškai ir atliekant vaizdinius galvos smegenų tyrimus (kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją).
Pagrindinis galvos smegenų navikų gydymo būdas yra chirurginis. Operacijos metu stengiamasi pašalinti visą naviką, kuo mažiau žeidžiant gretimas sveikų audinių zonas. Vienus navikus pavyksta pašalinti visus, kitų – tik dalį. Kai chirurginio gydymo nepakanka, tuomet papildomai taikomas spindulinis gydymas ir chemoterapija. Kai kurių navikų pašalinti neįmanoma, nes jie yra arti funkciškai svarbių smegenų zonų.
Skausmas – pagrindinis disko išvaržos simptomas
Apie 10 proc. žmonių skundžiasi lėtiniais juosmens srities skausmais. Didžiąją jų dalį sudaro diskų patologijos sukelti skausmai. Dažniausiai stuburo išvaržos atsiranda darbingiems 35-45 metų amžiaus žmonėms.
Disko išvarža būna ir kaklo ar juosmens dalyje ir pasireiškia stipriais, nuolatiniais skausmais toje vietoje bei pažeisto nervo įnervuojamose srityse. Dažniausias juosmens skausmas – su plitimu į koją, koja aptirpsta, nusilpsta jos raumenys.
„Kartais pacientai pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai skausmo jau nebegali pakęsti, tačiau laukti pavojinga, nes disko išvarža gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, raumenų paralyžių, šlapimo nelaikymą ar pan.“, – sako neurochirurgas E. Gružas.
Disko išvaržos gydomos konservatyviai arba chirurginiu būdu. Jei šeimos gydytojas gydo vaistais, bet išlieka skausmas arba kojos funkcijos sutrikimas ilgesnį laiką, tikslinga neurochirurgo konsultacija. Stuburo tarpslankstelinio disko išvaržos operacijos – dažniausios tarp kitų neurochirurginių operacijų.
Aneurizmą turi apie
5 procentai žmonių
Galvos smegenų aneurizma – nenormalus smegenų kraujagyslės dalies išsiplėtimas. Neplyšusią aneurizmą, kuri ilgą laiką gali nerodyti jokių ženklų, turi apie 5 proc. žmonių. Aneurizmos vieta bet kada gali plyšti, ir kraujas užlietų smegenis. Tokiais atvejais daugiau nei pusė žmonių miršta, išgyvenusieji patiria begalę komplikacijų, dėl to pasekmės būna itin sunkios.
Vertėtų susirūpinti, jei ėmė stiprėti galvos skausmas, plintantis už akių, skundžiatės matymo, kalbos ar atminties sutrikimais, padidėjusiu nuovargiu. Jei gydytojas nustato dar neplyšusią aneurizmą, ją kuo puikiausiai galima suvaldyti chirurginiu būdu.
Kad aneurizma plyšo, galime įtarti iš neįprastai staigaus, stipraus, sunkiai ištveriamo galvos skausmo. Aneurizmos plyšimui taip pat būdingas pykinimas, vėmimas, kaklo skausmai, jutimų susilpnėjimas, dvejinimasis akyse ir sąmonės netekimas. Trūkusios aneurizmos gydymo prognozės – prastos.
Insultas – trečioji pagal dažnumą mirties priežastis
Kai sutrinka smegenų kraujotaka ir smegenims ima trūkti deguonies bei maisto medžiagų, ištinka insultas. Jei smegenys ilgesnį laiką negauna pakankamai deguonies, smegenų ląstelės žūva, todėl, pavėlavus imtis veiksmų, žmogaus išgelbėti gali būti nebeįmanoma. Kuo anksčiau insultas pradedamas gydyti, tuo mažiau pažeidžiamos smegenys.
Insultas yra trečioji pagal dažnumą (po širdies ligų ir vėžio) mirties priežastis pasaulyje ir dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis. Žinodami insulto simptomus, galėsite padėti insultą patyrusiam žmogui greičiau gauti medicininę pagalbą.
Insulto požymiai yra: kūno sustingimas, silpnumas, veido, rankų ar kojų paralyžius (dažniausiai vienos kūno pusės), tampa sunku kalbėti ar suprasti, ką kalba kiti, regėjimas tampa neaiškus, sutrinka judesių koordinacija, apima stiprūs, netikėti galvos skausmai, sąmonės sutrikimai, situacijos nesuvokimas. „Šiais laikais per tris valandas pradėjus gydymą trombus tirpdančiais vaistais, trombas ištirpdomas, kraujotaka atkuriama. Deja, ne visuomet spėjama gydymą pradėti taip greitai ir ne visuomet šis gydymas tinka, todėl gali tekti naudoti chirurginį gydymą, – sako gydytojas.
Dažniausiai insultas būna netikėtas, vienintelis jį nuspėti leidžiantis ženklas – prieš tai pasireiškęs miniinsultas (trumpalaikis smegenų kraujotakos sutrikimas). Jo simptomai yra tokie patys, kaip ir įprasto insulto, tačiau jie pasireiškia trumpai (nuo kelių minučių iki paros), o vėliau išnyksta. Žmogus gali patirti kelis miniinsultus.
Jei patyrėte miniinsultą ar manote, jog rizikuojate patirti insultą, pasitarkite su gydytoju neurochirurgu dėl specialių tyrimų diagnozei patikslinti.
Operacija ar gydymas?
„Būtų gerai, kad pas neurochirurgą pacientas ateitų ištirtas neurologo, jei turi, atsineštų ir kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonanso nuotraukas arba nuotraukų diskelį. Reikalingas šeimos gydytojo ar neurologo siuntimas. Tada neurochirurgas gali pacientui parinkti geriausią gydymo metodą – konservatyvųjį ar chirurginį“, – sako neurochirurgas.
„Pavyzdžiui – „iškritusią“ stuburo disko išvaržą geriau iškart išoperuoti, nei tempti laiką gydant konservatyviai, – įsitikinęs E. Gružas. – Tenka girdėti pacientus sakant, jog sutiktų būti operuojamas tik tada, kai jau nebepaeis. Bet tada jau gali būti per vėlu“.
Neurochirurgo teigimu, operacijos visais atvejais atliekamos mikroskopais, kitų organų pažeidimo tikimybė lygi nuliui. Blogiausia, kas, anot jo, gali atsitikti – skausmas gali sumažėti, bet ne visiškai pranykti.